Artėjant pavasariui į Lietuvą iš Škotijos buvo sugrąžintas žiaurus žudikas Vitas Plytnikas (46 m.). Jis pats pareiškė norą likusią bausmę atlikti Lietuvoje ir šiuo metu yra įkalintas Lukiškėse.
Tiek V. Plytnikas, tiek kartu su juo nuteistas Aleksandras Skirda (25 m.) ne kartą skundėsi, kad Škotijoje kaliniai jų nemėgsta, ne kartą buvo smarkiai sumušę. V. Plytnikas taip pat yra pasakojęs, jog kiti nuteistieji iš jo nuolat tyčiojasi, dėl to jis buvo paskelbęs net bado streiką. Ir A. Skirda buvo sumuštas kitų kalinių. A. Skirdai užsimanius rūkyti, jis pasiūlė kitam kaliniui tabaką iškeisti į sportinius batelius. Škotas sutiko, tačiau įtūžo sužinojęs, jog batus A. Skirda nusipirko už iš nužudytos savo aukos pavogtus pinigus. Po užpuolimo A. Skirda buvo perkeltas į kitą kalėjimą.
Pasak vieno kalinio, dėl lietuvio įvykdyto itin žiauraus nusikaltimo kalėjime visi jo nekentė: „Visą dieną jis tik ir skaitydavo knygas apie žmogžudystes. Visi džiaugėsi, kad jis išvyko“.
Sugrąžintas į Lietuvą V. Plytnikas tikisi, jog tėvynėje su juo bus elgiamasi geriau. A. Skirda kol kas prašymų grįžti į tėvynę nėra pareiškęs.
Buvo kankinama
2008-ųjų balandžio 1-ąją nužudytos Jolantos Blėdaitės (35 m.) galvą, suvyniotą į plastikinį maišelį, surado dvi aštuonerių ir vienuolikos metų seserys Arbounto miestelio paplūdimyje. Netrukus buvo surastos polietileniniame maišelyje ir moters rankos, o kiek vėliau – lagamine, prie kurio buvo pritvirtintas akmuo, ir likusios kūno dalys. Jungtinė teismo medicinos ekspertų, prokurorų ir policijos pareigūnų tyrimo grupė netruko nustatyti, kad nužudytoji – emigrantė iš Lietuvos, gyvenusi daugiabutyje, vadinamame lenkišku dvaru, Brechino miestelyje, esančiame 16 kilometrų nuo Arbounto.
Vieno Arbounto prekybos centro vaizdo kameros užfiksavo, kaip V. Plytnikas, išlipęs iš autobuso ir nešinas lagaminu su nužudytosios kūno dalimis, ėjo uosto link.
V. Plytnikas ir A. Skirda buvo sulaikyti iš karto po to, kai juos, imančius pinigus iš nužudytosios J. Blėdaitės kreditinės kortelės sąskaitos, prie bankomato nufilmavo vaizdo kameros. Įtariamieji suspėjo paimti mažiau nei porą šimtų litų. Už juos pasipildė telefono sąskaitą, nusipirko alaus ir cigarečių. 52 000 moters uždirbtų litų liko nepaliesti.
Ekspertai nustatė, kad J. Blėdaitė buvo kankinama, kad pasakytų savo banko kortelės PIN kodą, vėliau uždusinta pagalve, jos kūnas sukapotas ir išmestas į jūrą Arbounto uoste.
Planavo nužudyti
V. Plytnikas tuo metu, kai nužudė moterį, niekur nedirbo. Prieš kelis metus, dirbdamas žuvų fabrike, jis susižeidė koją ir išėjo iš darbo. Lazdijų rajone, Buteliūnų kaime gimęs vyras jau buvo teistas ne mažiau nei 7 kartus – už vagystes, psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą, sužalojimus ir net pasikėsinimą nužudyti. Vieną paskutiniųjų bausmių šis Lazdijų rajono gyventojas atliko Vokietijoje. Jis buvo nuteistas kalėti 8 metus už tai, kad užpuolė ir peiliu sužalojo žmogų.
Po to su sugyventine Laima išvyko į Didžiąją Britaniją. Šioje šalyje V. Plytnikas su savo gyvenimo drauge susilaukė ir augina 2 metų dukrą. Iš ankstesnių santuokų jis turi dar kelis vaikus.
Jo bendrininkas, iš Kauno kilęs A. Skirda, vertėsi atsitiktiniais darbais. Teismui jis pasakojo, kad jie abu su V. Plytniku, buvo iš anksto numatę grasinimais išgauti iš J. Blėdaitės jos kreditinės kortelės duomenis ir nepriklausomai nuo to, ar jiems tai būtų pavykę, ar ne, ją nužudyti. A. Skirda pasakojo, esą eidami pas pažįstamą moterį jis ir V. Plytnikas jau buvo pasirūpinę šiukšlių maišais nužudytosios kūno dalims sudėti.
Išmesti milijonai
2009-aisiais Edinburgo aukštasis teismas abu vyrus pripažino kaltais ir paskelbė galutinį nuosprendį -–V. Plytnikas ir A. Skirda privalo kalėti iki gyvos, tačiau ne mažiau nei, atitinkamai, 28 ir 20 metų. A. Skirda savo kaltę pripažino, tuo tarpu V. Plytnikas ją neigė.
Nors teismo proceso metu buvo manyta, kad abu žmogžudžiai atlikti bausmės bus išvežti į Lietuvą, nuspręsta juos įkalinti Škotijoje. „Normalu, kad nuteistieji bausmę atlieka ten, kur įvykdė nusikaltimą“, – teigė Škotijos kalėjimų tarnybos atstovas. Tuoj po nuosprendžio paskelbimo Škotijoje kilo diskusijos ir nepasitenkinimo banga dėl to, kad žiaurių nusikaltėlių išlaikymui škotai turės skirti milijoninės sumas.
Turint galvoje, kad vieno kalinio išlaikymas Škotijos mokesčių mokėtojams kainuoja apie 650 svarų sterlingų per savaitę, V. Plytniko ir A. Skirdos bausmės atlikimas atsieis apie 2 milijonus svarų sterlingų. Brechino miestelio, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas, gyventojai sakė, kad toks sprendimas – pasityčiojimas ne tik iš Škotijos gyventojų, bet ir iš nužudytosios giminaičių. „Tai tiesiog gėda. Jie turėtų būti nedelsiant deportuoti į Lietuvą, kur, esu įsitikinusi, jų gyvenimas už grotų nebūtų toks komfortabilus, koks yra mūsų pataisos institucijose", – piktinosi viena moteris.
Brechino bendruomenės tarybos pirmininkas Daglas Murėjus taip pat apgailestavo, kad žudikai nebuvo deportuoti į Lietuvą. „Už nusikaltimą, kurį įvykdė, jie nusipelnė griežtesnių įkalinimo sąlygų. Tai padėtų susimąstyti apie įvykdytą poelgį. Sutinku, jog jų įkalinimo laikas ilgas, tačiau kuo ilgiau jie bus Škotijos kalėjime, tuo daugiau pinigų tai kainuos mūsų mokesčių mokėtojams“, – aiškino D. Murėjus.
Kalbėdamas apie bausmės dydį, pirmininkas apgailestavo dėl per trumpo įkalinimo laiko A. Skirdai. „Jeigu po 20 metų jo malonės prašymas bus patenkintas, jis išeis būdamas 40-ies – tik 5 metais vyresnis už nužudytąją – ir turės daug laiko džiaugtis likusiu gyvenimu. Deja, šią galimybę iš Jolantos jis atėmė“.
Padėjo geradariai
J. Blėdaitė į Škotiją atvyko 2006-aisiais ir apsigyveno Brechino miestelyje. Moteris artimųjų svetimoje šalyje neturėjo. Todėl, įvykus tragedijai Škotijoje, nebuvo kam rūpintis jos palaikų parvežimu į tėvynę. Lietuvoje tarp nužudytosios giminių irgi nebuvo turtuolių, kurie galėtų imtis tokios naštos. Tada pagalbos ranką ištiesė žinoma Škotijos geradarė S. Smit, kuriai už gerus darbus 2006 metais buvo suteiktas Škotijos geraširdės vardas.
S. Smit prieš kelerius metus padėjo į gimtinę parvežti nužudyto čekų studento Mareko Smržo palaikus, o vėliau pagelbėjo gaisre žuvusio lenko Petro Adameko artimiesiems.
Į škotų bendruomenės iniciatyvą atsiliepė Alytaus miesto savivaldybė – ji padėjo į Alytų atvykusiai S. Smit susitikti su J. Blėdaitės tėvu, močiute ir motina.
S. Smit buvo suteikti visi įgaliojimai rūpintis J. Blėdaitės palaikų pargabenimu ir visais kitais reikalais.
Į Lietuvą S. Smit parlydėjo ne tik nužudytos lietuvės palaikus, bet ir atvežė dvidešimties minučių trukmės filmą, pasakojantį, kaip škotai pagerbė J. Blėdaitės atminimą.
J. Blėdaitės artimuosius sujaudino škotų atjauta ir požiūris į jų šeimą ištikusią nelaimę. Arbounto paplūdimyje buvo aukojamos šventos mišios ir išbarstyta lietuviška žemelė.
Siaubo filmas
Žiauri lietuvės imigrantės Didžiojoje Britanijoje žmogžudystė taip sukrėtė škotų režisierių Deividą Hatčinsoną, kad šis sukūrė siaubo filmą „Graders“ („Rūšiuotojai“). Filme nėra pasakojama Jolantos Blėdaitės istorija, tačiau režisierius sako, kad jį paveikė šios ir dar vienos moters žūtys. Kitą emigrantę iš Lenkijos Škotijoje nužudė žudikas maniakas. Rašydamas scenarijų „Graders“ scenaristas įdėmiai sekė abiejų imigrančių iš Rytų Europos žmogžudysčių istorijas.
„Jų šeimų tragedijos dėl netekčių labai paveikė scenarijų“, – sakė filmo kūrėjas.
Siaubo filme „Graders“ pasakojama, kaip viena moteris ieško savo dingusios sesers, kuri dirbo žuvų fabrike Škotijoje.
Prašys perteisimo
Dabar, kai V. Plytnikas grąžintas į tėvynę, Škotijos spaudoje vėl nerimaujama, kad V. Plytnikas tėvynėje prašysis perteisiamas. „Aišku džiaugiamės, kad tokio žiauraus žudiko nebereikės išlaikyti, tačiau Lietuvoje jis bus perteistas ir gali į laisvę išeiti anksčiau. Juk Lietuvoje bausmės švelnesnės nei čia pas mus“, – sakė Brechino miesto pareigūnai.
V. Plytnikas Škotijoje nuosprendį skundė visoms įmanomoms instancijoms, tačiau teismai jo nepakeitė.
Vargu, ar jis bus pakeistas ir Lietuvoje, nors teoriškai tai įmanoma. Perimti Lietuvos piliečiai beveik visada įkalinami Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šios įstaigos administracija pateikia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui teikimą dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su mūsų šalies baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Teismas taip pat nustato pataisos įstaigos rūšį. Mūsų baudžiamasis kodeksas už tokį žiaurų nužudymą irgi numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendį vykdančioji valstybė yra išimtinai kompetentinga spręsti bausmės vykdymo klausimus pagal savo vidaus teisę, taip pat ir lygtinai paleisti asmenį. Suteikti malonę asmeniui arba paskelbti amnestiją gali abi valstybės, bet tik nuteisusioji šalis gali spręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį.
Būtini valstybių sutikimai
Teisingumo ministerijos duomenimis, kasmet į Lietuvą atlikti bausmių sugrįžta apie 50 nuteistų užsienyje. 2012 metais iš kitų valstybių įkalinimo įstaigų į Lietuvą atlikti tos šalies teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo perduoti 34 Lietuvos piliečiai. 2011 metais tokių buvo – 42. Daugiausia nuteistųjų sugrįžta iš Norvegijos, kitų Skandinavijos šalių, taip pat iš Vokietijos, Austrijos, Ispanijos, po vieną kitą net iš Japonijos, Panamos ir kitų valstybių įkalinimo įstaigų.
Perduodant nuteistus asmenis atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę iš vienos valstybės į kitą, vadovaujamasi daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (1983 metų Europos Tarybos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo bei jos 1997 metų papildomu protokolu; 1970 metų Europos konvencija dėl tarptautinio nuosprendžių pripažinimo; JTO tarptautiniais teisės aktais) arba dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis.
1983 metų Europos Tarybos konvencijoje dėl nuteistųjų asmenų perdavimo numatytos sąlygos, kurioms esant yra galimas asmens perdavimas likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. Perduodant asmenį Lietuvai, jis turi būti mūsų šalies pilietis, jam paskelbtas nuosprendis privalo būti galutinis ir neskundžiamas. Taip pat likusios bausmės laikas turėtų būti mažiausiai 6 mėnesiai nuo prašymo perduoti padavimo datos arba neterminuotas; veikimas arba neveikimas, už kuriuos asmuo nuteistas, turėtų būti laikomi nusikalstama veika ir Lietuvoje. Būtini ir abiejų valstybių sutikimai dėl nuteisto asmens perdavimo.
Vadovaujantis šia konvencija, reikalingas ir nuteistojo prašymas ar jo sutikimas būti perduotam. Iškilus abejonėms dėl nuteistojo valios išreiškimo, Teisingumo ministerija gali prašyti užsienio valstybės kompetentingą instituciją suteikti galimybę Lietuvos konsului arba kitam pareigūnui įsitikinti tikrąja nuteistojo valia.
„Asmuo, šiuo metu kalintis užsienio valstybėje ir norintis būti perduotas Lietuvai atlikti likusią bausmės dalį, gali tokį prašymą rašyti įkalinimo įstaigos, kurioje atliekama bausmė, administracijai, tos šalies, kurioje asmuo kali, Teisingumo ministerijai ar Generalinei prokuratūrai, Lietuvos teisingumo arba užsienio reikalų ministerijoms. Tokius prašymus gali rašyti ir nuteistajam atstovaujantis asmuo, jo sutuoktinis arba artimi giminaičiai. Taip pat tokį prašymą gali pateikti tiek nuteisusioji valstybė, tiek valstybė, kurioje bus atliekama bausmė“, – sako Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistai.
Anot Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistų, susirašinėjimas tarp valstybių ir sprendimo priėmimas gali trukti nuo 3 mėnesių iki pusmečio ar ilgiau.
Europos Tarybos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo leidžia valstybėms nenurodyti priežasčių, dėl kurių atsisakoma perduoti arba priimti nuteistą asmenį.
Šiuo metu dvišalės sutartys dėl nuteistųjų perdavimo galioja su Baltarusija, Rusija, Azerbaidžanu ir Lenkija.
Kai kurios Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys, pvz. su Baltarusija, numato išsamų pagrindų, kuriems esant nuteistojo perdavimas negalimas, sąrašą: (bausmė negali būti įvykdyta dėl senaties termino; valstybėje, gavusioje nuosprendį, nenumatyta bausmės rūšis, skirta nuosprendžiu; nuteistasis neatlygino nusikaltimu padarytos žalos ir t.t.).
„Nuteistojo sutikimas jį perduoti nėra būtinas, jeigu jį nuteisusi valstybė yra priėmusi sprendimą išsiųsti (deportuoti) nuteistąjį iš šalies. Dažniausiai tokius sprendimus dėl nuteistų Lietuvos piliečių yra priėmusios Skandinavijos šalių institucijos pagal tos šalies nacionalinę teisę“, – aiškina Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistai.
Petras KURMELIS
