„Neturėtų kilti nei pelno mokestis, nei GPM. Jie negali didėti. Mes galime kalbėti apie pajamų mokestį – tai būtų, kai pajamos visos susumuojamos ir apmokestinamos ir, jei tai neviršija 120 VDU (vidutinio darbo užmokesčio – VDU), tai 20 proc., jei viršija – 27 ar 30 proc.“ – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.
Anot „Nemuno aušros“ lyderio, diskusijos šiuo klausimu taip pat priklausys nuo to, kokie mokesčių sistemos pakeitimai bus atnešti Seimui pavasario sesijoje ir ar jie bus platesnės apimties nei tik skirti patenkinti Europos Komisijos (EK) reikalavimus.
„Klausimas yra, kaip pavyks valdančiajai daugumai kovo mėnesį ateiti su mokestiniais dalykais. Ar mes ateisime su visa apimtimi ar tik RRF reikalavimais?“, – klausė jis.
Politikas taip pat priminė, kad, siekiant efektyvesnio gynybos finansavimo, palaikytų institucijų bei pačios kariuomenės pirkimų auditus bei žaliųjų pirkimų atsisakymą. Anot jo, taip būtų galima saugumo tikslams perskirstyti jau turimas biudžeto lėšas.
ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusija Lietuvai jokios grėsmės nekelia.
Lietuvai grėsmę kelia seime sėdintys ganndooonai, kurie patys raunasi ant Rusijos,o paskui bijo.
Jeigu ir ateitų į Lietuvą rusai, tai nebūtų galima pavadinti užpuolimu, o tiesiog seimo atmatu isprovokavimu
