Pasaulinės tendencijos dėl pastatų, kaip vienų iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, nedžiugina: nustatyta, kad per visą pastato gyvavimo ciklą šildymui sunaudojama apie 90 proc. energijos kiekio. Kuo daugiau energijos suvartojama, tuo daugiau į aplinką išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios daro milžinišką žalą gamtai. Mokslininkų teigimu, blogiausia tai, kad minėtas neigiamas poveikis reiškiasi visose statinių ciklo stadijose – nuo žaliavų išgavimo iki pastato nugriovimo. Tai – ypač didelis indėlis į klimato kaitą. Vienas iš galimų sprendimų, vis dažniau taikomų ir Lietuvoje, „žaliųjų pastatų“ plėtra, pasitelkiant žaliosios statybos principus.
Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT) ir Aplinkos ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – ne tik informuoti visuomenę apie energiškai efektyvius ir aplinkai draugiškus pastatus, bet ir skatinti naudoti aplinką ir išteklius taupančius statybos sprendimus bei padėti kelti specialistų kvalifikaciją.
LŽPT direktorius ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gintaras Stauskis paklaustas, kokia „žaliųjų pastatų“ situacija Lietuvoje šiuo metu, akcentuoja, jog perspektyvų tokiems pastatams mūsų šalyje tikrai pakankamai daug. „Nors šiuo metu „žaliuosius pastatus“ šalyje galime suskaičiuoti kone ant pirštų, vis dėlto plėtrai galimybių daug, nepaisant šiek tiek vangokos statybos rinkos atstovų pozicijos. Vis dėlto situacija sparčiai gerėja: Lietuvos Žaliųjų pastatų asociacijoje organizuojame Žaliųjų pastatų profesionalo mokymus dirbantiems profesionalams, kuriuose aptariame energinio efektyvumo, medžiagų pasirinkimo, poveikio aplinkai ir kitus aspektus“, – kalba G. Stauskis.
Pasak jo, jei kalbėtume apie „žaliųjų pastatų“ statybos išlaidas, reiktų pabrėžti, jog kartais išlaidos išauga maždaug nuo 1 iki 9 proc., priklausomai nuo to, kokios technologijos ir medžiagos naudojamos. „Išlaidos, jei lygintume su „žaliųjų pastatų“ eksploatuotojų gaunama nauda, yra sąlyginai mažos – juk nauda gali siekti 20 – 30 proc. Ir tai nėra tik energijos sutaupymas – padidėja darbo našumas, lojalumas savo įmonei, mažiau teršiama aplinka, gerėja gyvenimo šiuos pastatuose kokybė“, – apibendrina G. Stauskis.
Jei lygintume „žaliuosius pastatus“ su įprastais, pastebėtume, kad pagrindiniai skirtumai pasirinkus tvarius gyvenamosios ir komercinės paskirties statinius yra šie: atsakingas gamtos išteklių vartojimas, lemiantis mažesnes energijos sąnaudas ir, be abejonės, mažesnis CO2 išskyrimas į aplinką; ilgaamžiškumas bei ekonomiškumas.
Skandinavijos šalyse jau ne vienerius metus skiriamas didelis dėmesys energiškai efektyviems pastatams, nes jie padeda kovoti su klimato kaita ir ypač su anglies dvideginio išmetimu į aplinką. Suomijos mokslininkų skaičiavimais, apie 40 proc. viso CO2 patenka į aplinką dėl nesandarių pastatų šildymo. Jokių panašių problemų pastačius „žaliąjį pastatą“ nekyla daugybę metų iki jo eksploatacijos pabaigos.
Atsižvelgiant į tai, kokios pasaulinės tendencijos vyrauja „žaliųjų pastatų“ statybos srityje, tampa aišku, jog Lietuva – nebus išimtis, belieka laukti, kol darnus valstybinių institucijų ir verslo bendradarbiavimas duos apčiuopiamų rezultatų ir mūsų šalyje.
