Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.
Jos metu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienį buvo pasirašyta europinės perspektyvos palaikymo deklaracija. Ja Lietuva įsipareigojo palaikyti Ukrainą, jei ji pateiks prašymą įstoti į Europos Sąjungą (ES).
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina tikisi Lietuvos palaikymo ir stojant į NATO. Ukrainos prezidentas dėkojo Lietuvai už poziciją „Nord Stream 2“ ir už pagalbą praeities įvykių metu.
„Yra toks pasisakymas, kad draugą galima pažinti bėdoje. 2014 m. mes labai aiškiai pamatėme, kad yra tikras draugas, kas gali be jokių abejonių atsisosti į mūsų pusę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Zelenskis.
G. Nausėda sveikino Ukrainos pastangas ir sveikino šalies pažangą bei pridūrė, kad abi šalys su nerimu stebi Rusijos veiksmus, tarptautiniu lygiu kvies stiprinti sankcijas Rusijai.
„Negalime užsimerkti prieš nevykdomus Rusijos įsipareigojimus bei toliau žudomus Ukrainos žmones. Nematome Rusijos valios užbaigti karą Donbase, todėl nesikeičiant situacijai tarptautiniu lygiu kviesime demokratines valstybes stiprinti sankcijas Rusijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė G. Nausėda.
Zelenskis: Ukraina vakcinacijos „AstraZeneca“ nestabdys
Prezidentų susitikimo metu aptarti ir vakcinacijos klausimai. Pasaulyje kilus nemenkam sąmyšiui dėl „AstraZeneca“ vakcinos, keliolika šalių skiepijimą šia vakcina sustabdė. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sako, kad Ukraina to daryti neplanuoja ir pasitiki šios kompanijos vakcina.
„Aš reaguočiau į faktus. Visų pirmiausia, visi suprantame, kad Jungtinėse Valstijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Australijoje daug tokių valstybių niekas nesustabdė vakcinavimo „AstraZeneca“, Ukraina taip pat.
Antras faktas, kiekis mirčių pasaulyje, kas liečia „AstraZeneca“ vakciną, jokių tiesioginių įrodymų nėra. Tarptautinės sveikatos organizacijos tai sako. Visų pirma, Ukrainoje tai yra vienintelė vakcina, kurią mes turime, tai yra „AstraZeneca“ vakcina iš Indijos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad pats yra paskiepytas šia vakcina ir jaučiasi puikiai. Paskiepijus ir dalį gyventojų, šalyje taip pat nebuvo pranešta apie sunkias nepageidaujamas organizmo reakcijas.
„Iš 20 tūkst. žmonių pas mus nėra nė vieno letalinio atvejo, tai irgi yra faktas. Manau, kad tai yra informacinė ataka „AstraZeneca“ arba Covid-19. <...>
Nežinau, kas pradėjo šitą karą, bet Ukrainoje kol kas pagrindo, kad mažintume vakcinavimą „AstraZeneca“, aš, tiesą pasakius nematau“, – sakė V. Zelenskis.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda sakė, kad Lietuva vis dar mato realias galimybes iki vasaros paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva mano, jog vakcinacija yra vienintelis patikimas kelias iš šios sveikatos krizės.
Spaudos konferencijoje G. Nausėdos buvo paklausta, ar Lietuva tikrai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“. Užsienio žurnalistams G. Nausėda patvirtino šią žinią, tačiau patikino manatis, kad šis žingsnis sudavė smūgį vakcinos reputacijai.
„Šis žingsnis buvo priimtas atsižvelgiant ir į kitų valstybių sprendimus, į tam tikrą neapibrėžtumą, kuris susidarė paskutiniu metu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas sakė, kad jei Europos vaistų agentūra (EVA) pateiks išvadas, jog ši vakcina yra saugi, vakcinacija ja bus atnaujinta ir Lietuvoje.
„Aš asmeniškai jau prieš kurį laiką sakiau, kad esu pasiryžęs skiepytis būtent šia „AstraZeneca“ vakcina, tiesiog Lietuvoje esame nusistatę tam tikrą tvarką, kad nėra tam tikrų privilegijuotų grupių, visi skiepijamės pagal amžių arba kitus objektyvius kriterijus“, – užsienio žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Kaip anksčiau informavo Prezidentūra, dvišalius susitarimus dėl bendradarbiavimo energetikos, susisiekimo, socialinės politikos ir kultūrinio bendradarbiavimo srityse pasirašyti turėjo atskirų sričių ministrai.
Kartu su G. Nausėda į Prezidentų tarybos posėdį vyko septyni ministrai: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasirašė protokolą dėl bendradarbiavimo
Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ukrainos infrastruktūros ministras Vladyslavas Kryklii ketvirtadienį Kijeve pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu ir skaitmeninių leidimų vykdyti tarptautinį keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu srityse. Įgyvendinti susitarimai sudarys naujų galimybių abiejų šalių verslui ir skatins inovacijų plėtrą.
„Noriu pasidžiaugti intensyviu Lietuvos bendradarbiavimu su Ukraina, atrandame vis naujų galimybių šiems ryšiams stiprinti ir plėtoti. Šiandien pasirašytas protokolas sutvirtina siekį pagerinti susisiekimą geležinkeliais tarp abiejų šalių, taip pat paskatinti skaitmeninius sprendimus transporto ir logistikos srityje. Tikiu, kad toliau plėtojant bendradarbiavimą Lietuva ir Klaipėdos uostas gali tapti Ukrainos šiauriniais prekybos vartais“, – pasirašęs protokolą sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Pranešama, kad šalys yra pasirengusios bendradarbiauti pripažindamos Klaipėdos jūrų uostą šiauriniais Ukrainos prekybos vartais. Ukrainos kroviniai 2020 m. sudarė 0,9 proc. visų krovinių, kraunamų Klaipėdos uoste.
Ketinimų protokolu Lietuva ir Ukraina sutarė aktyviai remti puspriekabių gabenimą maršrutu Klaipėda–Odesa, ieškoti būdų toliau didinti konteinerių vežimus traukiniais „Vikingas“ ir Baltijos–Ukrainos maršrutiniu traukiniu „Containerships Train“ bei konkurenciją gabenant krovinius Šiaurės–Pietų transporto koridoriumi.
Lietuva ir Ukraina taip pat siekia bendradarbiauti keisdamosi teisine ir technologine informacija bei patirtimi kuriant ir diegiant elektroninių tarptautinio keleivių ir krovinių gabenimo keliais leidimų bei važtaraščių sistemas.
Be to, numatoma dalintis ekspertinėmis žiniomis bei patirtimi apie veiksmingus, modernius ir tvarius geležinkelių transporto sektoriaus sprendimus. Ministro M. Skuodžio teigimu, Ukrainai taip pat gali būti naudinga Lietuvos patirtis vykdant „Lietuvos geležinkelių“ reformą.
Kai tik leis epidemiologinė situacija, tikimasi atnaujinti susisiekimą keleiviniu vadinamuoju „keturių sostinių traukiniu“ maršrutu Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga.
Pirmasis oficialus vizitas
Į Ukrainą oficialaus vizito G. Nausėda su žmona Diana Nausėdiene išvyko trečiadienį. Tai pirmasis G. Nausėdos oficialus vizitas Ukrainoje. Vizitas truks tris dienas.
Ketvirtadienį G. Nausėda skirs dėmesio ir ekonominei diplomatijai: dalyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo forume „Ukraine 30“ bei šeštajame Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forume.
Taip pat planuojama, kad prezidentas susitiks su karinę misiją Ukrainoje atliekančiais Lietuvos kariais, fronte kovojusiais Ukrainos kariais.
Vizito metu G. Nausėda planuoja susitikti su Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitu Epifanijumi, jau padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo, pagerbė 1932–1933 m. Holodomoro ir Maidano aukas, susitiko su lietuvių bendruomene.
Penktadienį Aukščiausioje Radoje numatytas Lietuvos prezidento kreipimasis į Ukrainos politinius lyderius ir šalies gyventojus, susitikimas su parlamento pirmininku D. Razumkovu.
Drauge su G. Nausėda į vizitą vykstančiai pirmajai poniai Dianai Nausėdienei Ukrainoje numatyta atskira kultūrinė programa. Ji atidarys Baltistikos centrą Taraso Ševčenkos universitete, lankysis Sofijos sobore, Kijevo Pečorų lauroje.
Paskutinį kartą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su sutuoktine Lietuvoje lankėsi 2019-ųjų lapkritį.
