Farmacininkė Eglė Pavydė įspėja, kad papildai, kaip ir vaistai, nėra saldainiai – jie turėtų būti vartojami su aiškiu tikslu, geriausia – pasitarus su specialistu. Negana to, ir patį produktą reikia rinktis labai atidžiai, mat nemažai atvejų jo sudėtis visai ar dalimi neatitiks to, kas nurodyta ant pakuotės.
Į papildus kaip kokį išganymą žvalgosi ir siekiantys ilgaamžiškumo, tačiau pašnekovė vėlgi stebuklų tikėtis nepataria. „Svarbiausi elementai, puoselėjantys ilgaamžiškumą, vis tik būtų kokybiškas miegas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata ir gerovė. Bet faktas, kad papildai gali veikti teigiamai ir daryti poveikį mūsų sveikatai. Tik visur reikia proto ir saiko“, – pabrėžia ji.
Maisto papildai – mada ar būtinybė, kaip juos vartojant sau nepakenkti ir kas išties padeda prailginti gyvenimą, kalbamės su farmacininke, ilgaamžiškumo eksperte Egle Pavyde.
Jūsų nuomone, kiek gausus maisto papildų vartojimas yra mados reikalas, o kiek – neatsiejamas šių dienų skubančio ir neretai maistingos mitybos neužtikrinančio žmogaus atributas?
Manau, kad visko yra po truputį ir labai priklauso nuo to, kokiais tikslais tuos papildus vartojame. Tikrai yra mados aspektas – pasikalbama su draugais, pažįstamais, kolegomis, išgirstama, kad kažkas kažką vartoja, jaučiasi žymiai geriau, tada ir patys užsimano. Yra kita grupė žmonių (ją labiausiai vertinu), kurie reguliariai atlieka kraujo tyrimus, pasižiūri, ko jiems trūksta, nes kartais maistą tikrai reikia papildyti. Pati irgi nesu maisto papildų priešininkė, jų vartoju gana nemažai, bet tai darau remdamasi savo kraujo tyrimais, kuriuos darausi bent kas pusę metų.
Maisto papildai pagal apibrėžimą juk ir yra skirti mitybai papildyti. Taigi to iš jų ir turėtume tikėtis, o ne stebuklų, kurie reklamose kaip pažadas dažnai perteikiami skambiomis frazėmis. Kita vertus, jei jums kažko trūksta, tie stebuklai gali įvykti. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tam tikrų elementų stygiaus simptomus nurašome persidirbimui, nuovargiui, kad tai esą normalu. Tačiau tai gali signalizuoti, kad mūsų organizmui kažko trūksta.
Nuovargis ir energijos stoka gali būti susiję su geležies, vitamino D, B12, B9 (kuris geriau žinomas kaip folio rūgštis) stoka, skydliaukės funkcijos sutrikimais. Jei žmogus neturi medicininio ar su gyvybės mokslais susijusio išsilavinimo, kad galėtų pats spręsti, ir tariasi su dirbtiniu intelektu, tuomet visada pravartu apie tai pasikonsultuoti ir su gydytoju. Nors maisto papildai daug kam atrodo nekaltas produktas, jų galima perdozuoti ir kitaip pakenkti organizmui. Aišku, gyvename skubančiame pasaulyje, tad neretai numojame į tai ranka.
Dažniau minimas riebaluose tirpių vitaminų (pavyzdžiui, vitamino D) perdozavimo pavojus, ar yra vien jis?
Vartojant bet kokias papildomas medžiagas, tą pačią geležį, galima visko prisidaryti. Todėl reiktų žiūrėti į kraujo tyrimus, ko trūksta, pasikonsultavus su gydytoju nuspręsti, ką ir kokiomis dozėmis vartoti. Taip, perdozavus minėto riebaluose tirpaus vitamino D galima sulaukti rimtų nepageidaujamų reakcijų. Taigi viskas turi būti su saiku, protu, remiantis medicininiais duomenimis, o ne pakalbėjus su drauge, kaimyne ir pan.
Papildas gali neduoti jokios naudos, jei pasirinksime ir netinkamą jo formą?
Nesuprantu, kaip kažkas vartoja vitaminą D tabletėmis, kuris yra tirpus riebaluose, ir jis tada tikrai nebus pasisavinamas arba tokia maža dalimi, kad jokio teigiamo poveikio nesukels. Yra 4 riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir K, jie visi turi būti vartojami arba kapsulėmis, kur jie ištirpinti riebaluose, arba purškiamos formos.
Maisto papildai pagal apibrėžimą juk ir yra skirti mitybai papildyti. Taigi to iš jų ir turėtume tikėtis, o ne stebuklų, kurie reklamose kaip pažadas dažnai perteikiami skambiomis frazėmis. Kita vertus, jei jums kažko trūksta, tie stebuklai gali įvykti.
Tas pats magnis – priklausomai nuo formos, labai skirsis jo pasisavinimas ir poveikis. Prie magnio molekulės yra prijungiama kažkokia kita molekulė, pavyzdžiui, magnio glicinatas, tauratas, oksidas – taigi magnis magniui nelygus ir jo funkcijų gali būti įvairių. Jei norime pagerinti miegą, geriausios formos bus magnio glicinatas ar l-treonatas, kitos formos geriau tinka širdies ir kraujagyslių sistemos gerinimui (magnio tauratas, maltatas). Pasirinkti tinkamą produktą gali ir vaistininkas arba vėlgi reikėtų pasitarti su gydytoju.
Mažos kainos, akcijos, influencerių patarimai – kaip neužkibti ant šių kabliukų? Ar čia užtenka kontrolės?
Dėl reguliavimo nieko blogo negaliu pasakyti, didžioji bėda daugiau yra dėl jo įgyvendinimo ir kontrolės. Faktas, kad tai daro valstybinės institucijos, bet tiek, kiek maisto papildų yra rinkoje, visko per metus patikrinti neįmanoma. Todėl valstybinės institucijos dažniausiai tikrina tik jau dėl vartotojų skundų iškylančius atvejus, arba vykdomi reguliarūs, kasmet planuojami tam tikrų įmonių patikrinimai. Tai patiems vartotojams paprastai tenka gerokai pasukti galvą, ką čia pirkti ir kuo pasitikėti.
Pati didžiausia „raudona vėliavėlė“ man yra per stiprūs teiginiai apie maisto papildus, kai skelbiama, kad išgydys bet kokią ligą, atjaunins, žada energijos kupiną gyvenimą. Tai reikėtų vertinti ypač kritiškai. Taip pat verta pasidomėti, ar tas gamintojas yra ilgai rinkoje, patikimas, kokie atsiliepimai – ir juos skaityti ne paties gamintojo puslapyje, o išoriniuose šaltiniuose. Taip pat nereikėtų aklai pasikliauti influenceriais, kurie gauna pinigus už reklamuojamus produktus.
Aišku, kitą kartą nereikia patingėti ir apie reklamas, kurios pradeda kelti abejonių, ar tai nėra pavojingas klaidinamas, pranešti atitinkamoms institucijoms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), Vartotojų teisių tarnybai. Jie tikrai reaguoja, vykdo patikrinimus ir net skiria baudas už melagingus teiginius reklamoje.
Jei jau kažką dedame į savo organizmą, reikėtų nuoširdžiai pasidomėti – juk pirkdami maistą taip pat žiūrime, ar nepasibaigęs jo galiojimas, nesugedęs, ar daržovė nesupuvusi. Pati turėjau gana didelį vitamino D trūkumą ir ilgai su tuo kovojau. Labai paprastas būdas patikrinti, ar tai, ką vartoji, veikia, – pasidaryti kraujo tyrimus. Išties gal tik po 4–5 produkto radau tą, kuris veikia ir kuris tikrai sugrąžino gerą vitamino D kiekį. Aišku, tai ilgesnis kelias, bet geriausiai atskleidžiantis, ar produktas papildo vitamino stygių.
Taigi sudėtimi papildai gali nustebinti – ten nerasime to, kas rašoma ant pakuotės?
Amerikoje buvo atliktas tyrimas, tirta daug skirtingų rinkoje esančių papildų. Didelis kiekis – net iki 40 proc. papildų sudėtis, nurodyta ant pakuotės, visiškai ar dalimi neatitiko turinio. Gali nebūti jokių veikliųjų medžiagų arba dalies jų, taip pat net įdėta visai kitų medžiagų, kurios nenurodytos. Kaip minėjau, rinka ir jos reguliavimas veikia tokiu principu, kad jei tavęs nepatikrino, gali realiai cukrumi prekiauti ir niekas apie tai nesužinos, nebent kas nors pasiskundė ar įvyko planinis patikrinimas.
Amerikoje buvo atliktas tyrimas, tirta daug skirtingų rinkoje esančių papildų. Didelis kiekis – net iki 40 proc. papildų sudėtis, nurodyta ant pakuotės, visiškai ar dalimi neatitiko turinio.
Farmacijos fakultete dabar atliekama daug tyrimų, magistrinių darbų, tiriama papildų sudėtis ir ne visuomet randama to, kas parašyta, arba randama per mažai, neleistinų priemaišų. Nereikėtų įsigąsdinti, kad visur taip yra, bet reikia atsirinkti prekės ženklus ar patikimesnius gamintojus, kad nepasimautume ant neaiškių, lyg iš niekur atsirandančių ne tiek maisto papildų gamintojų, kiek platintojų.
Galima išskirti, kokio tipo papilduose dažniau galima nerasti, ko tikimės?
Tai galioja viskam, neišskirčiau kažkokios papildų rūšies, nes viskas realiai priklauso nuo gamintojų sąžinės. Svarbu nepasimauti ant labai pigių papildų. Nesakau, kad tik brangūs yra geri, bet jei vieno gamintojo Omega 3 papildai kainuoja 10 ar 20 eurų, o kito – 5 eurai, klausimas, kaip jis sugeba tą pačią medžiagą už tokią mažą sumą pagaminti.
Kainų skirtumai išties kartais stebina – kiek tai turi įtakos kokybei?
Galima rasti nekokybiškų ir labai brangių maisto papildų, kaip ir kokybiškų, bet žemesne kaina. Turbūt vėlgi reikėtų pasižiūrėti, koks yra vidurkis, ir jei kaina stipriai žemesnė, pamąstyti, kaip už tokią mažą kainą gebėjo pagaminti kokybišką produktą.
Vieta, kur įsigyjamas papildas, svarbi?
Turgeliuose, kioskeliuose tikrai nepirkčiau jokių papildų, nes klausimas, ar viskas parduodama pagal reguliavimą, ar ten yra padirbiniai. Pirkdami vaistinėje bent jau būsime garantuoti, kad tai yra notifikuoti produktai, tai yra registruoti VMVT ir praėję bent tą minimalų dokumentacijos patikrinimą.
Perkant internetu, nenoriu gąsdinti, yra puikių internetinių parduotuvių, bet yra ir tokių, kur susiduriama su vadinamuoju „scam‘u“. Vienas iš būdų pasitikrinti – skaityti atsiliepimus tų, kurie jau įsigijo šių produktų. Didesnės internetinės parduotuvės vėlgi bus patikimesnės, visais atvejais reikia atidžiai pasidomėti, kur tie papildai gaminami, ar gamintojas patikimas ir t.t.
Yra tyrimų, kurie atskleidžia, kad papilduose galima aptikti vaistų ir net narkotikų? Kiek tai yra paplitę?
Tokie atvejai daug dažniau nustatomi Amerikos rinkoje, tad tuo labiau turėtų pasidomėti tie, kurie užsisako maisto papildus iš šios šalies. Atsakingų institucijų ten atliktas tyrimas, kai papilduose buvo aptikta ir steroidinių medžiagų sporto papilduose, ir veikliosios medžiagos sildenafilio, kuris geriau žinomas kaip „Viagra“, papilduose vyrų potencijai gerinti. Visa tai yra visiškai nelegalu.
Vartotojas perka maisto papildą, jis veikia puikiai, nes atlieka tai, kas buvo sakoma reklamoje, bet taip yra dėl to, kad įdėta vaistinių medžiagų, kurios labai griežtai reguliuojamos ir turėtų būti skiriamos su gydytojo priežiūra. Taip galima stipriai pakenkti organizmui, bet toks „papildas“ tikrai veiks. Europos rinkoje to yra mažiau. Kad būtų aptinkamos narkotinės medžiagos, nesu girdėjusi.
Girdime ir apie visokius naujus papildus – stebuklingai veikiančią žolelę ašvagandą, papildus iš placentos. Kiek tai būna nauji, dėmesio verti produktai, kiek – reklamos triukas?
Jei atsiras kažkokia stebuklinga medžiaga, kuri mums leis ilgiau gyventi ar labai stipriai pagerins savijautą, beveik šimtu procentu garantuoju, kad ji bus registruota kaip vaistas, o ne maisto papildas. Kalbant apie visokias naujoves, norėtųsi, kad žmonės tiesiog daugiau pasidomėtų, ar atlikti klinikiniai tyrimai su žmonėmis, o ne gyvūnais, ar tik ląstelių kultūromis, drozofilomis, mielėmis. O reklaminiuose šūkiuose būtent tokie moksliniai tyrimai ir gali būti minimi norint pagrįsti veikimą, skambiu šūkiu „paremta moksliniais tyrimais“ labai lengva manipuliuoti.
Kiek gali netinkamai vartojami papildai žaloti kepenis, inkstus? Neretai žmonės ypač žolelių pagrindu pagamintus produktus vertina kaip nekaltus.
Reikia suprasti, kad didžioji dauguma cheminių vaistų yra sukurti iš vaistinių augalų kaupiamų medžiagų, tad nereikėtų galvoti, kad jei tai yra kažkokios žolelės, tai nieko neatsitiks. Visko galima prisidaryti ir vartojant vaistinius augalus. Taigi reikia žinoti, koks jų poreikis, kam jas vartojame ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Jei jau turite kažkokį maisto papildų „paketą“, kurį vartojate, reikėtų pasižiūrėti, kuriuo dienos metu juos gerti, ar jie vienas su kitu suderinami.
Yra pilna medžiagų, kurios gali sąveikauti – viena kitos poveikį arba stiprinti, arba slopinti. Reikia pasitarti su specialistu, ir kada kokius papildus vartoti – su maistu, kuo galima užgerti. Elementarus pavyzdys – greipfrutai ir jų sultys slopina tam tikrų fermentų veikimą kepenyse ir gali mažinti vartojamų vaistų, taip pat – ir papildų efektyvumą. Reiktų pasidomėti, ar neturės įtakos ir kavos, žalios arbatos vartojimas ir tuomet spręsti, kada gerti vaistus ar papildus.
Kalbant apie ilgaamžiškumą, yra realūs produktai, kurie teikia vilčių norint prailginti kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę? Liaupsinamos tokios medžiagos kaip resveratrolis, Q10, kolagenas, probiotikai ir kt.
Bet kuriuo atveju vien papildais gyvenimo nepailginsim. Jei net vartosite tuos maisto papildus, kurių jums reikia, ar tai bus kažkokios naujos molekulės, kurios yra daug žadančios ir su jomis atliekama daug tyrimų, jei nesusitvarkysite bazinių dalykų, nuo tų maisto papildų ilgiau turbūt negyvensite. Svarbiausi elementai, puoselėjantys ilgaamžiškumą, vis tik būtų kokybiškas miegas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata ir gerovė. Bet faktas, kad papildai gali veikti teigiamai ir daryti poveikį mūsų sveikatai. Tik visur reikia proto ir saiko.
Kas tikrai įrodyta, kad turi teigiamą poveikį ilgaamžiškumui iš žinomų, o ne dar tik tiriamų medžiagų, tai yra vitaminas D, Omega3 riebalų rūgštys, nes jos labai stipriai susijusios su kardiovaskuline sveikata. Atliktas didelės apimties, kuriame tirta virš 26 tūkst. 50–80 metų amžiaus žmonių. Rezultatai parodė, kad toje grupėje, kur vitamino D kiekis buvo per mažas, mirtingumo rizika nuo bet kokios priežastie padidėjo 57 proc. Svarbu paminėti ir tokias medžiagas kaip cinkas, magnis, geležis, B grupės vitaminai. Bet naujų, dar tiriamų medžiagų (minėtas resveratrolis, NMN, NR maisto papildai) nenorėčiau išskirti, nes dar trūksta plačios apimties, ilgalaikių klinikinių tyrimų.
Yra stebuklingas receptas ilgaamžiškumui puoselėti, ar viskas kur kas paprasčiau, nei atrodo?
Taisyklės labai paprastos ir prieinamos visiems. Miegoti žmogus kasdien turėtų 7–8 valandas. Ir negalime „primiegoti“ – jei visą savaitę mažai miegi, o savaitgalį išsimiegi po 12 valandų, kompensuoti nepavyks. Kitas labai svarbus elementas – fizinis aktyvumas. Ir čia nekalbame apie milžiniškus krūvius, fizinė veikla turėtų būti kasdien, nes tai veikia ne tik mūsų fizinę, bet ir psichinę sveikatą, emocinę būklę, smegenų veiklą ir pan.
Be jokių ilgaamžiškumo procedūrų, maisto papildų ir kitų elementų, kokybiško gyvenimo trukmę galime reikšmingai prailginti vien gyvenimo būdo korekcijomis.
Dar vienas dalykas – sveika mityba. Dabar mūsų mityboje itin daugėja perdirbto maisto, transriebalų. Kuo daugiau mūsų maisto raciono turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai. Labai svarbi ir gerovė, emocinė sveikata. Yra vadinamos „mėlynosios zonos“, kur gyvena daug ilgaamžių, tai pastebėta, kad ten labai svarbus bendruomeniškumas, tikslo gyvenime turėjimas, tas irgi daro nemažą įtaką.
Ką dar norėčiau pažymėti – norint sveikatai ir ilgai gyventi labai svarbi profilaktika, į ką dažnai numojame ranka. Lietuvoje yra puikių prevencinių programų, jos leidžia laiku aptikti pakitimus, o ne gydyti išplitusią ligą. Dar viena svarbi prevencinė priemonė yra skiepai, tai – nuostabiausias medicinos atradimas, kuris turbūt labiausiai prailgino žmonių gyvenimo trukmę. Be to, turime vakcinų, kurios apsaugo ne tik nuo infekcinių ligų, bet ir vėžinių susirgimų – Žmogaus papilomos viruso vakcina skiriama jau ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.
Kiek įtakos ilgaamžiškumui turi genai? Vis garsiau kalbama apie genų „įjungimą“ ir „išjungimą“, kaip patys galime juos keisti.
Genų dedamoji yra, bet ne tokia didelė. Manoma, kad genų įtaka ilgaamžiškumui ir ligų pasireiškimui sudaro 10–30 proc. Kiti mėgsta nurašyti, kad mano genai tokie ar anokie, tai to nereikėtų daryti. Tikrai yra žmonių, kurie turi genus, kurie labiau nulemia kažkokias ligas, bet kalbame ir apie epigenetiką, kaip tie genai yra „įjungiami“ ir „išjungiami“ mūsų gyvenimo būdo. Taigi ši dedamoji yra daug svarbesnė, nei tai, ką su genais gauname iš tėvų.
Kiek daugiausiai galima vien sveika gyvensena prailginti gyvenimą?
Kalbant apie gyvenimo trukmę Lietuvoje, vyrams ir moterims ji ganėtinai skiriasi – jei vyrų yra apie 70, moterų siekia net apie 80 metų. Tai dalinai susiję ir su moterų ir vyrų organizmo skirtumais – dominuojantis moterų hormonas yra estrogenas ir nustatyta, kad jis turi didelį kardioprotekcinį poveikį. O kadangi širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių, vien dėl to moterys gali gyventi ilgiau. Bet tas atotrūkis tarp gyvenimo trukmės po truputį nyksta.
Buvo Amerikoje darytas vienas didelis tyrimas su karo veteranais: jiems buvo siūloma įtraukti tuos sveikos gyvensenos elementus į savo rutiną, apie kuriuos kalbėjome, taip pat – atsisakyti alkoholio (arba bent vartojimą sumažinti iki minimumo), nevartoti narkotinių medžiagų. Nustatyta, kad to laikantis moterims gyvenimo trukmė gali pailgėti iki 20-ies metų, o vyrams – net 24 m. Tai parodo, kad be jokių ilgaamžiškumo procedūrų, maisto papildų ir kitų elementų, kokybiško gyvenimo trukmę galime reikšmingai prailginti vien gyvenimo būdo korekcijomis.
Dėkoju už pokalbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
