Plačiau apie tai papasakojusi miego ir ilgaamžiškumo entuziastė Diana Augūnaitė pastebėjo, kad nemažai žmonių tiesiog nesureikšmina, kaip miega.
„Iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodo – kur čia gilintis, visi mes miegame, nueiname [miegoti], kažkaip atsikeliame, kažkaip išsimiegame, bet pasižiūrėjus į statistiką, ji nėra tokia džiuginanti. Kas trečias suaugęs žmogus turi miego problemų ir puikiai nesiilsi, o tada tai atsiliepia daugeliu kitų ligų, pradedant depresija, nerimu, baigiant širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt.“ – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Nepailsėjęs žmogus nejaučia gyvenimo pilnatvės
Moteris dalinosi, kad ir jai pačiai miego tema neatrodė reikšminga, nes niekada dėl to neturėjo nusiskundimų, tačiau problemos masto suvokimas paskatino plačiau apie tai kalbėti.
„Man irgi gal taip atrodė, kad miegasi, kaip miegasi, aš visada puikiai miegojau, skirdavau tam laiko, turbūt intuicija sakė, kad taip reikia daryti. Bet dar prieš pandemiją kalbėjome su bendraminčiais, kad tai įdomi tema, ypač Amerikoje buvo apie tai daug kalbama, buvo gana aktyvus vadinamojo longevity (ilgaamžiškumo) judėjimas.
Pasidalinome patirtimi, kad ne visi vienodai miega, ne visi išsimiega, ne visi užmiega ir tikrai kai kas turi labai didelių sveikatos problemų ir iššūkių. Tai paskatino daugiau pasidomėti šia tema – tai, kad aš gerai miegu, nereiškia, kad aplinkui mane visiems yra taip pat“, – dėstė pašnekovė.
Pasak jos, kas trečiam žmogui yra sunku išlikti energingam, produktyviam darbe, jausti gyvenimo džiaugsmą, norą ir po darbų, visų įsipareigojimų padaryti kažką dėl savęs, savo artimų žmonių.
Kas trečias suaugęs žmogus turi miego problemų ir puikiai nesiilsi, o tada tai atsiliepia daugeliu kitų ligų, pradedant depresija, nerimu, baigiant širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt.
„Nepailsėjęs žmogus dažnai neturi to gyvenimo džiaugsmo kaip tas, kuris yra kupinas jėgų, energingas ir tikriausiai skiria laiko ir miegui, ir poilsiui, atostogoms. Anksčiau buvo madinga pasakyti – pamiegosiu, kai numirsiu ar išeisiu į pensiją, atostogos atidedamos keliems metams į priekį“, – neteisingo požiūrio apraiškas vardijo ji.
Kodėl žmonės nemiega?
Paklausta, ką rodo tyrinėjimai, kodėl šiuolaikiniai žmonės nemiega, D. Augūnaitė plačiau nupasakojo galimą portretą.
„Yra tokie žmonės, kurie savo gyvenime labai nemėgsta pokyčių, kurie geriau renkasi prasčiau miegoti, bet nesidomėti sveikata, priežastimis, kodėl jie prastai miega, galbūt vengti pabandyti skirtingus pagalbos būdus, kaip padėti sau geriau ilsėtis ir miegoti.
Ir yra žmonės, kurie yra atviri informacijai, naujovėms, supranta, kad negalime būti vienodi visą gyvenimą, jis kinta, keičiamės ir mes patys, skirtingi gyvenimo etapai reikalauja pakoreguoti gyvenimo būdą. Tai tie žmonės, kurie atviri gyvenimo pokyčiams, paprastai miega geriau nei tie, kurie užsispyrę įsikabinę laikosi kažkokios išmoktos rutinos“, – kalbėjo ilgaamžiškumo entuziastė.
Jos aiškinimu, pagal amžiaus kategorijas statistiškai blogiau miega vyresni asmenys, galbūt jie turi ir mažiau informacijos. Pašnekovė toliau dėstė, kad tai paprastai būna 60–70 metų, pensinio amžiaus žmonės, kurie pradeda gyventi kiek kitokį gyvenimą, ypač jei nusprendžia baigti darbus, karjerą, atsiranda daug laiko, kurį gal ne visi randa kuo užpildyti, atsiranda vidinio nerimo, psichologinių problemų.
„Labai džiugu, kad jauni žmonės šiandien yra labai atviri, nori būti sveiki, gyventi ilgai, kokybiškai ir tai pradeda daryti labai anksti. Tuo metu gerokai vyresni žmonės jau tarsi įpratę, galvoja didžiąją gyvenimo dalį jau nugyvenę, tai gal labai ir stengtis nereikia“, – pastebėjo D. Augūnaitė.
Tačiau, pasak jos, ir tarp jaunesnių (iki 30-ies metų) žmonių esama dviejų kategorijų. Vieni labai ambicingi, norintys pasiimti maksimumą iš gyvenimo. Dėl to, būna, nukenčia poilsis.
„Ir yra tie, kurie supranta, kad reikia derinti norą būti produktyviam kartu su poilsiu, nes kitu atveju tai bus labai trumpas sprintas ir gali būti liūdnos pasekmės kaip perdegimas ar dar sudėtingesnės problemos. (...) Tuo metu likusioje amžiaus grupėje yra labai daug skirtingų variantų – tie, kurie labai prižiūri savo sveikatą ir gyvenimo būdą bei palikusių tai savieigai“, – konstatavo moteris.
Rezultatai – po 30–40 metų
Paklausta, kas ją dar būnant jauną paskatino galvoti apie ilgaamžiškumą, moteris pabrėžė – kuo anksčiau imsimės gyvensenos pokyčių, tuo labiau vėliau pasijaus nauda.
„Atrodo, kad tas vėlesnis gyvenimas galbūt yra toli, bet kokius pagrindus pasidėsime šiandien, tokius rezultatus turėsime po 30–40 metų. Dėl to natūraliai supratus, kad tai, ką šiandien valgome, kaip judame, ilsimės, atsilieps, kaip jausimės po 30 metų, tada norisi viską, ką įmanoma, padaryti dabar“ – kalbėjo D. Augūnaitė.
Ilgaamžiškumo pagrindas yra labai paprastas – judėjimas, fizinis aktyvumas, mityba, miegas ir gera emocinė savijauta. Visi jau žinome, kad reikia judėti, mes taip sutverti, negalime viso gyvenimo praleisti ant sofos, reikia judinti kūną, jį lavinti, kiekvienam pagal galimybes sportuoti.
Dabar sveikatos sistema perkrauta ligotais ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, ar tai reiškia, kad tada ateityje reikės mažiau gydytojų, nes pasirinkę sveiką gyvenimo būdą žmonės mažiau sirgs? Pasak pašnekovės, pirmiausia reikėtų galvoti ne apie gydytojų skaičiaus mažinimą, o prevenciją:
„Jei dabar galvojame, kaip norime jaustis senatvėje, būdami vyresnio amžiaus, tam turėtų būti nukreipta ir valstybės politika, padedanti žmonėms prisižiūrėti, sekti tam tikrus rodiklius, kurie nepakistų arba neperžengtų tos raudonos linijos po 10–20 metų.
O atspėti, kaip bus, ar gyvensime be ligų, sudėtinga ir mokslininkams. Galime tikėtis, daryti viską su šiandien turimomis žiniomis, kad jaustumėmės geriau ir išvengtume dabartinių ligų, kurios yra šiandien, po kelių dešimtmečių.“
Baziniai ilgaamžiškumo elementai
Paklausta, kokie būtų tie baziniai kriterijai, į ką reikėtų kreipti dėmesį, kaip reikėtų gyventi, norint būti ilgaamžiu, pašnekovė sakė jokių stebuklingų priemonių nepasakysianti.
„Ilgaamžiškumo pagrindas yra labai paprastas – judėjimas, fizinis aktyvumas, mityba, miegas ir gera emocinė savijauta. Visi jau žinome, kad reikia judėti, mes taip sutverti, negalime viso gyvenimo praleisti ant sofos, reikia judinti kūną, jį lavinti, kiekvienam pagal galimybes sportuoti.
Reikia atsirinkti, kas naudinga mūsų kūnui, ką mums vartoti, gal tos duonos su cukrumi mažiau reikėtų ir paprastai dalykai – po truputį vis gerinti, žiūrėti kokybę ir taip padėti kūnui jaustis geriau, būti sveikam. Miegas ir emocinė sveikata – kiekvienas renkasi būdus, kaip sumažinti stresą, galbūt jo nepatirti, geriau su savimi sutarti ir draugauti“, – dėstė D. Augūnaitė.
Ji sutiko, kad toli gražu ne visi renkasi tokį gyvenimą ir supranta jo prasmę, tačiau pokytis, lyginant su ankstesniais laikais, yra ryškus.
„Pokytis, ypač masinis, neįvyksta per naktį ar metus, reikia ne vieno dešimtmečio. Prieš daug dešimtmečių buvo kuriama produktyvumo visuomenė, kuri orientuota į rezultatą, kad reikia paimti iš gyvenimo maksimumą, padaryti karjerą, moterys įsiliejo į darbo rinką.
Bet atėjo laikas pažiūrėti, gal balansas būtų geresnis variantas nei pasinėrimas stačia galva į visas veiklas, savęs išeikvojimas ir pamatymas būnant 50–60 metų, kad jau yra pasekmės – galbūt ligos, nebėra noro niekam, išnaudoti resursai.“
Pasiteiravus, negi patys vyriausi žmonės anksčiau nežinojo, kad reikia tinkamai valgyti, judėti, miegoti, pašnekovė teigė, kad jų prioritetai tiesiog buvo kitur.
„Kai tu gyveni realybėje, atėjęs į parduotuvę nežinai, ar nupirksi valgyti šeimai, (...) jie tada turėjo kitus prioritetus, išgyvenimas, kažkokio kokybiško pagrindo susikūrimas, o asmeniniai poreikiai buvo truputį nustumti. Dabar turime visai kitokias galimybės ir nebeliko išgyvenimo klausimų – elementarių poreikių kaip maistas, darbas patenkinimo, turime galimybes rinktis. Tada atsiranda klausimas, ką su tuo darome. Kai daug pasirinkimų, kartais sunku priimti sveiką sprendimą, kuris yra pakankamas. Tada žmonės ir nuslysta, pabando daugiau, nebežino, kaip grįžti ir turėti subalansuotą, sveiką, kokybišką gyvenimą“, – svarstė D. Augūnaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
