Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Jei socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir toliau imituos rinkimų kampaniją, tai pagrindinis jo konkurentas „darbietis“ Artūras Paulauskas turi galimybių Prezidento rinkimuose likti antras po dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, mano politologai. „A. Paulauskas yra aktyvus, o Z. Balčytis tik reklamuoja partiją Europos Parlamento (EP) rinkimams“, – portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas.
Paskutiniais „Spinter tyrimų“ duomenimis, už Z. Balčytį balsuotų 9,7 proc. rinkėjų, už A. Paulauską – 8,9 proc. A. Paulausko populiarumas, palyginti su prieš tai buvusia apklausa, augo 2,3 proc. punkto, o Z. Balčyčio – 0,8 proc. punkto. Per likusias tris savaites, politikos ekspertų nuomone, A. Paulauskas Z. Balčytį dar gali aplenkti.
„A. Paulauskui tai jau treti rinkimai, jis nuoširdžiai stengiasi, jau paskutinis šansas, galbūt po penkerių metų jo nebus politikoje. Jis aktyvus, o Z. Balčytis tiesiog reklamuoja partiją EP rinkimams“, – tvirtina politologas V. Dumbliauskas. Jo nuomone, jei situacija nesikeis, A. Paulauskas gali patekti į antrą rinkimų turą, jei toks vyks, arba tiesiog likti antras, jei kito turo nebus.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris pritaria, kad A. Paulauskas viešojoje arenoje atrodo efektyviau ir geriau už savo pagrindinį varžovą Z. Balčytį, nes naudoja aštresnę retoriką.
„Z. Balčytis yra pasirinkęs vienijančią, o ne skaldančią retoriką. Mano nuomone, tai yra klaida, būtent tuo jis pralošia A. Paulauskui rinkėjų akyse. Tačiau bet kokiu atveju turėtų būti visai įdomios varžytuvės tarp šių kandidatų, nepaisant to, ar bus antras turas“, – LRT.lt kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Pasak A. Bruverio, A. Paulauskas gali pretenduoti tapti protesto balsų lyderiu. „Visai realu jam pritraukti elektoratą, kuris visada balsuodavo už Naująją sąjungą, Darbo partiją, partiją „Tvarka ir teisingumas“. Jo šansus pagerina ir tai, kad rinkimuose nedalyvauja Rolandas Paksas. Dalis tų rinkėjų, kurie būtų balsavę už R. Paksą, gali dreifuoti į A. Paulausko pusę“, – mano dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas.
Tuo metu V. Dumbliauskas abejoja, ar R. Paksą palaikančiųjų balsai gali atitekti A. Paulauskui.
„Žinoma, protesto balsai negali prapulti, jie turi kažkam atitekti. Bet klausimas, ar R. Pakso rinkėjai nepamiršo, kad A. Paulauskas buvo pagrindinis R. Pakso apkaltos organizatorius. Gal per dešimtmetį daugelis ir pamiršo, bet vyresnė karta turėtų prisiminti. Jei vis dėlto pamiršo ar užaugo karta, kuriai patinka R. Paksas, bet neatsimena, kaip jis buvo atstatydintas, ir šie žmonės savo balsus skirtų A. Paulauskui, tai pastarasis tikrai antrame ture gali panervinti D. Grybauskaitę“, – svarsto V. Dumbliauskas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas politologas Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad pranašumą turi tas, kurio partija ar premjeras realiai veikia politikoje. „Manau, kad Z. Balčytis turi daugiau šansų. Aš dideliu A. Paulausko spurtu netikėčiau, manau, Z. Balčytis galėtų keliais procentais jį lenkti“, – teigia politologas.
Tačiau politologai vieningai sutaria, kad tai tėra simboliniai pasvarstymai, mat pagrindinė dalyvė Prezidento rinkimuose, dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė, visuomenės nuomonių apklausos duomenimis, gerokai lenkia visus savo varžovus (už ją dabar balsuotų 39,3 proc. gyventojų), o antro turo apskritai gali nebūti.
„Panašu, kad D. Grybauskaitės atotrūkis yra per didelis, kad vienas iš šių kandidatų sugebėtų įnešti daugiau intrigos į rinkimus“, – tvirtina V. Bruveris.
B. Ivanovas neslepia, kad jį nustebintų kurio nors iš šių kandidatų patekimas į antrą rinkimų turą.
„Būtų nemenkas siurprizas, jei kuris nors iš šių kandidatų sugebėtų patekti į antrą rinkimų turą. Jis įmanomas tik tuo atveju, jei rinkimai vyks vangiai ir rinkėjai neateis prie balsadėžių, o D. Grybauskaitei gali padėti aktyvus rinkėjų dalyvavimas“, – LRT.lt teigė politologas.
Pagal Konstituciją, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento postą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
„Greičiausiai, kad antras turas turės būti. Tą neapibrėžtumą lemia dvi sąlygos. Vienas dalykas, ar bus 50 proc. aktyvumas. Jeigu nebus aktyvumo, tai garantuotai vyks antras turas, absoliučiai garantuotai“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Iki Prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo – jie vyks gegužės 11 dieną. Jei reikės antro turo, jis vyks gegužės 25-ąją ir sutaps su rinkimais į EP.
Prezidento rinkimuose dalyvaus septyni kandidatai: D. Grybauskaitė, Z. Balčytis, A. Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas.
