„Šiuo metu stipriai dirbame ties įvairiais klausimais, kurie yra susiję su skaidrumu. Puikiai suvokiame mums tenkančią milžinišką atsakomybę už kiekvieną eurą“, – interviu BNS sakė viceministrė.
„Kartu puikiai suvokiame, kad sistemoje yra pūlinių iš seniau ir čia gali nutikti taip, kad jie sproginės, bet mes darysime viską, kad jie ir susprogtų. Tam, kad tu galėtum veikti skaidrioje, kokybiškoje aplinkoje, tai tu pirmiausiai kartais turi pasidaryti operacijas ir tas operacijas pasidaryti savomis rankomis“, – pridūrė O. Mašalė, iki posto KAM vadovavusi „Regitros“ ir Civilinės aviacijos asociacijos valdyboms, o anksčiau dirbusi pramonės, technologijų, finansų, rizikų valdymo, strateginės komunikacijos srityse.
Pasak jos, klausimas yra platesnis nei atrodo, nes dalyvauti korupcinėse schemose gali nebūtinai viešojo sektoriaus darbuotojai, bet įmonės tarpusavyje.
Anot viceministrės, užkardant rizikas bus plačiau bendradarbiaujama su institucijomis, įskaitant Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ar karinę žvalgybą: „Prašome visų pagalbos, kad padėtų identifikuoti tas rizikingiausias sritis, ir tada galėsime imtis tinkamų priemonių drauge su partneriais.“
Kitos interviu temos:
* Karinei infrastruktūrai per Vyriausybės kadenciją – 4 mlrd. eurų;
* Infrastruktūros projektai – galimybė statybų sektoriui pakilti į aukštesnį lygį;
* Rūdninkų karinio miestelio statyba domisi ir užsienio įmonės;
* Valdant karinės infrastruktūros projektus viešajame sektoriuje reikės kito vadybos lygio;
* Ketinimai apjungti gynybos pramonės įmones į holdingą;
* Planuose – geležinkelio atšaka iki Rūdninkų poligono, Palemono krovos aikštelės plėtra.
Pirmiausia, kiek milijardų eurų per šią kadenciją planuojate investuoti į karinę infrastruktūrą?
Planuojama, kad bus infrastruktūrai per kadenciją skirta apie keturis milijardus, iš kurių apie 2,2 milijardo turėtų būti skirta Vokietijos brigados priėmimui, tada kitiems įvairiems sąjungininkų projektams apie 400 milijonų ir mūsų nacionalinės divizijos ir mūsų kariuomenės projektams dar apie 1,7 milijardo. Toks yra orientacinis skaičius.
Apie brigadą kalbant – kovą skelbsite trijų dalių viešosios ir privačios partnerystės (PPP) konkursą, ar ne? Per kiek laiko tikitės jį baigti, pasirašyti sutartis, kada galėtų prasidėti statybos?
Kovą paskelbę konkursą, per porą mėnesių sulauksime rangovo pasiūlymo ir vėliau prasidės derybos įvairiais aspektais: techniniais, teisiniais ir visais kitais. Bet tikimės metų pabaigoje turėti sutartį, o kitų metų pradžioje kad prasidėtų jau statybos darbai.
Su planuojama pabaiga 2027 metų pabaigoje?
Taip.
12 įmonių, berods, kvietėte kalbėtis dėl dalyvavimo konkurse?
Taip, kvietėme 12. Iš karto galiu pasakyti, kad viena įmonė jau yra atsisakiusi, tai kol kas yra pakviesta 11 įmonių, kurios šiuo metu yra vertinamos nacionalinio saugumo prasme. Ir būtent laukiame pažymų iš įvairių tarnybų.
Nes jos su įslaptinta informacija turės galėti dirbti?
Taip.
Realiai preliminarius atsakymus, kad dalyvaus, 11 įmonių yra pateikusios, nes jau yra tikrinamos, ar ne?
Taip, visos laukia sąlygų ir paskui matysime, kiek realiai iš jų dalyvaus. Kiek žinome, mūsų rangovai kalbasi ir su užsienio partneriais, tiek finansiniais partneriais, tiek su tiekimų partneriais. Apmąsto projektus, kad tinkamai suvaldytų, tinkamai įsivertintų, tai jau žinome, kad rinka tikrai nuo rudens aktyviai dūzgia, jie analizuoja įvairias galimybes. Manome, kad į tą oficialų visą etapą visi ateis tinkamai pasiruošę ir viską įsivertinę.
Kalbant apie finansavimą, Lietuva prašo Europos investicijų banko (EIB) finansuoti brigados infrastruktūrą. O kaip su kita infrastruktūra?
Ne visai tikslu. Finansavimu rūpinsis patys rangovai ir rangovai būtent yra atsakingi už finansavimo užsitikrinimą. Mes ką galime padaryti, tai kalbame su komerciniais bankais, su EIB ir panašaus tipo bankais, kad jie įsitrauktų į šiuos projektus ir kad turėtume kuo didesnį finansinį portfelį čia, Lietuvoje. Vokietijos brigados projektas tikrai nėra vienintelis, kuriuo mes privalome rūpintis, tai mes galvojame tiek apie Krašto apsaugos ministerijos, tiek kitų ministerijų infrastruktūrinius projektus, kad Lietuvos rinkoje pakaktų finansinių išteklių, kad visi tie projektai būtų įvykdyti.
Ką dar iš karinės infrastruktūros Lietuvoje ketinama statyti taikant PPP, be Rūdninkų karinio miestelio?
Dar planuojame Kairių poligono projektą, kuris irgi turėtų būti PPP būdu. Ten turėtų būti būtent mūsų nacionalinės divizijos esminiai padaliniai. Šitas projektas irgi turėtų būti pakankamai didelis ir įdomus visiems rangovams.
Tai irgi bus vienas iš didesnių projektų, apie 400 mln. eurų vertės?
Taip, kalbame apie panašią sumą. Tai trys Rūdninkų etapai yra maždaug apie 400 milijonų atskirai ir tada Kairių projektas irgi dar apie 400 milijonų.
O bus daroma tame Kairių poligone?
Ten turėtų būti esminiai mūsų divizijos padaliniai – tai yra kareivinės, sandėliai technikos, visa infrastruktūra. Žodžiu, tai, ko reikia kariuomenei funkcionuoti tinkamai. (...) Čia turėtų veikti mūsų vakarinės Lietuvos dalies kariuomenės dalis ir būtent ten dabar infrastruktūrinės sąlygos tikrai yra prastos mūsų kariuomenei.
Kada planuojate skelbti rangovo konkursą ar konkursus dėl karinio miestelio Kairių poligone?
Vėliau šiemet, o statybų pabaiga turėtų būti 2029 metais. Irgi norime truputį valdyti visą konkursų riziką ir verslui, nes vienu metu paleidžiant keletą tokių didelių projektų, mes puikiai suprantame, kad yra daug įtampų ir verslui. Tai šitas projektas bus po to, kai bus jau maždaug viskas susidėlioję su vokiška dalimi, pavadinkime, Rūdninkų poligono, tada jau verslas galės turėti laiko kokybiškai rengtis šiam projektui.
Koks realus yra Lietuvos rangovų pajėgumas aprėpti tiek projektų beveik vienu metu? Ar tai įmanoma?
Mes puikiai suprantame, kad tai yra sudėtinga, nes jūs turbūt geriau žinosite oficialius skaičius, bet iki manęs buvo atėję, kad visa Lietuvos statybų rinka per metus yra apie trys milijardai.
Mes suvokiame, kad ateidami su tokio masto projektais realiai sukeliame tam tikrų iššūkių rinkai. Dėl to šioje vietoje labai skatiname mūsų rangovus kooperuotis ir girdime, kad verslas tą daro, nes visi suvokia tokių projektų mastą ir svarbą gynybai. Sąmoningas verslas supranta, kad visame geopolitiniame kontekste laiko turime vis mažiau ir mažiau, dėl to visi noriai įsitraukia.
Lygiai taip pat pozityviai vertiname tai, kad verslas kalbasi su užsienio rangovais. Užsienio rangovams mes kaip rinka esame įdomi. Aš pati susitikau su ne viena užsienio rangovų bendrove, kurios ateina pasidomėti, kas čia pas mus vyksta.
Manau, kad per visus mūsų infrastruktūrinius projektus galime padėti mūsų statybų sektoriui pakilti į aukštesnį lygį, nes dirbdami su užsienio partneriais jie perims gerąsias projekto valdymo praktikas ir panašiai, užsiaugins kompetencijas ir kartu galės tapti eksportuotojais savo kompetencijų. Matome unikalų šansą Lietuvos įmonėms tapti stipriomis karinės infrastruktūros vystytojomis ir tarptautinėje rinkoje.
Ar gali būti, kad tuose didžiuosiuose konkursuose dalyvaus įmonių konsorciumai?
Taip, taip, įmonės kalba, ta prasme, tikrai mums yra svarbiausia, kad pagrindinis rangovas būtų Lietuvos bendrovė ir ta Lietuvos bendrovė telkia aplink save visas reikiamas jiems pajėgas, kad šis projektas būtų įvykdytas.
Kokios užsienio įmonės domisi galimybėmis vystyti didžiuosius PPP projektus Lietuvoje? Ar tai Vokietijos įmonės?
Yra Vokietijos įmonės, Prancūzijos, Olandijos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, iš esmės, daugelio mūsų NATO sąjungininkų. Girdėjau tokį pasakymą, kad dabar visos NATO akys yra nukreiptos į Lietuvą, kaip mums čia seksis tokį unikalų projektą įgyvendinti. Esame įdomūs daugeliui šalių.
Gal tie projektai galėtų būti finansuojami ir per ILTE?
Su ILTE irgi turime įvairių pokalbių, irgi ieškome modelių, nes dabar kas vyksta gynybos industrijoje, mūsų visam sektoriuje, tai yra ženkliai ženkliai plačiau, nes čia mes kalbame ir apie gynybos pramonės stiprinimą, gynybos įmonių stiprinimą. Tai natūralu, kad ir įvairios mūsų valstybės organizacijos ieško savo vietos pasaulyje, kaip jos čia gali būti naudingiausios.
Tai tikrai taip, nes pavyzdžiui, prie Rūdninkų projekto labai glaudžiai dirbome su Centrine projektų valdymo agentūra ir jų ekspertai mums irgi labai padeda ir yra labai vertingi, tai čia toks yra tikrai įvairių organizacijų susitelkimas. Finansų ministerija taip pat dalyvauja šiuose finansiniuose aspektuose, nes visi suvokiame, kad čia reikia sutelkti visų pajėgumus, kad tuos projektus įgyvendintume laiku ir tinkamai.
Kaip stiprinsis viešasis sektorius, bandydamas suvaldyti tokio masto projektus? Gal galimos naujos institucijos arba stiprinamos esamos?
Šiuo metu tai yra vienas didžiausių iššūkių, kurį mes turime. Tai, kad krašto apsauga niekada neturėjo tokio masto projektų ir kad mes neturime pakankamai kompetencijų tokio masto projektams vykdyti, tai yra vienas iš didžiausių iššūkių. Šiuo metu su komanda dėliojamės įvairius valdymo modelius, kokių kompetencijų žmonių reikia, kur jie galėtų dirbti, kaip visą tai galėtų veikti, visa sistema ir panašiai, nes šiuo metu visa tai yra užkrauta ant labai nedidelio skaičiaus žmonių, kurie beprotiškai daug dirba tam, kad viską sudėtų pagal sutartus planus su mūsų sąjungininkais.
Tai taip, čia reikės kito vadybos lygio, tas yra neabejotina ir esu sakiusi viename renginyje, kad Krašto apsaugos ministerija dabar taps vienu geidžiamiausių darbdavių ir viena didžiausių konkurentų visiems, nes žmonės mato prasmę dirbti tokį darbą ir tai, ką mes šiandien darome Lietuvai, tarnaus dešimtmečius į priekį. Tikrai ne kasdien turi galimybę prisidėti prie tokio masto projekto ir pati jaučiu – žmonės man siunčia savo CV, dalinasi, sako, mums čia labai įdomu, norime dirbti, kur aš galiu prisidėti.
Manau, mums dabar labai svarbu susidėlioti sistemą, kaip visa tai vadybiškai veiks, ir tada, taip, mes būsime geriausių Lietuvos žmonių siurbikai, kad jie ateitų dirbti į gynybos sritį.
Ar galite daugiau papasakoti apie planus kurti holdingo įmonę, kuri valdytų visas Lietuvos gynybos įmones, kurių akcininkė yra valstybė?
Premjeras jau yra sakęs poziciją, kad gynybos srities įmonės turėtų veikti tam tikrame holdinge. Tai galėtų būti valstybės valdoma įmonė, kuri būtent ir atliktų, pavadinkime, holdinginę funkciją, po kuria yra labai skirtingos gynybos sritys.
Dabar tos įmonės yra išskaidytos po skirtingas akcininko teises įgyvendinančias institucijas, šalia to atsiranda naujos sritys, kur visa tai gali veikti. Tai dėl to yra tokia mintis viską sutelkti po vienu skėčiu ir su tuo susiję darbai netrukus bus pradėti.
O kam to reikia?
Pirma – valdymo efektyvumas, antra priežastis – būtina visas vadybines kompetencijas sutelkti vienose rankose. Trečia, tai yra irgi tam tikras veiklos stabilumas ir aiškumas visiems finansiniams investuotojams ir įmonėms, kurios ateina dirbti kartu.
Galų gale, tai yra skaidrumas, atskaitomybės labai aiškus aspektas, kas čia už ką yra atsakingas ir visada yra daug lengviau, kai yra aiškus vienas šeimininkas ir yra aišku, kas už tai neša atsakomybę ir kartu kas yra atsakingas už gerą rezultatą.
O susisiekimo infrastruktūra irgi įeitų į tą holdingą ir kas čia būtų daroma, ar atskirai?
Kol kas kalba eina tik apie gynybos srities veiklą, nes šiuo metu gynybos sritis yra išskaidyta bent per keletą atskirų ministerijų, jeigu žiūrėsime į valstybės valdomas įmones. Plius atsiranda ir įvairūs investiciniai fondai valstybės, kur yra investicijos, tai dėl to tų veiklų yra tikrai daug ir įvairių. Mes dar esame pirminėse stadijose, diskusijose, kaip čia galėtų veikti, ir matysime, kaip kas susidėlios.
Papasakokite apie karinį mobilumą, ką reikės padaryti čia?
– Yra kelios esminės žinios. Viena vertus, vien kariniam mobilumui mums reikia žvelgiant plačiai maždaug 3,3 mlrd eurų. Nes tai yra mūsų keliai, tiltai, viadukai, geležinkeliai, oro uostai, jūros ir visa kita.
Čia iki 2030 metų?
Taip. Didžiąją liūto dalį sudaro „Via Baltica“, o atidėjus „Via Baltica“ turime lėšų poreikį 1,3 mlrd. eurų. Tai čia tas portfelis jau atrodo labiau suvaldomas.
Iš karinio mobilumo perspektyvos turime labai aiškiai identifikavę keletą strateginių krypčių, kurių viena yra geležinkelio atšaka į Rūdninkų poligoną – tai yra apie 9 kilometrai naujos vėžės, visa reikiama infrastruktūra, kad būtų gabenama tiek karinė technika, tiek personalas. Šio projekto vertė būtų apie 60 mln. eurų, vyksta konsultacijos tiek su Susisiekimo ministerija, tiek su „Lietuvos geležinkeliais“, kaip visa tai galime padaryti, nes Vokietijos brigadai tai yra labai svarbu. Vokiečiai, žinome, yra įpratę prie susisiekimo geležinkeliu.
Kita dalis yra Palemono krovos aikštelė, kurioje yra perkraunama karinė technika. Šiuo metu jos pajėgumai nėra pakankami žvelgiant į tą perspektyvą, kad čia bus įsikūrusi brigada, Lietuvos divizija pilnai funkcionuos, kiti mūsų sąjungininkai čia veiks, tai mums taip pat reikėtų investuotojų į šią krovos aikštelę. Tai būtų apie maždaug 40 mln. eurų vertės projektas. Esame gavę dalinį patvirtinimą dėl europinio finansavimo.
Trečia dalis yra labai stipriai susijusi su kelių infrastruktūra – kelius, viadukus, tiltus, kur juda karinė technika, reikia stiprinti. Galų gale, toks mažesnis aspektas, tai yra įvairūs privažiavimai prie mūsų karinių miestelių, prie poligonų ir panašiai.
Esminis akcentas čia yra tas, kad daugelis turi klaidingą įsivaizdavimą, kad dabar Krašto apsaugos ministerija turi kapšą pinigų, iš kurio dalina lėšas visiems keliams, keleliams. taip nėra. Mes neturime jokių galimybių finansuoti karinio mobilumo projektų ir čia jau yra mūsų bendras darbas su Susisiekimo ministerija, kuri privalo visų prioritetus suderinti ir rasti bendrą vardiklį.
Krašto apsaugos ministerijos biudžete yra viso labo 1,7 mln. eurų, skirtų karinio mobilumo projektams, iš kurių mes realiai finansuojame karinės dislokacijos vietose kokį nors vieną kitą keliuką. Bet realiai šiuo klausimu mūsų kišenės tuščios.
Krašto apsaugos sistemoje artimiausiais metais atsiras labai daug pinigų, bus vystoma daug projektų. Kaip valdysite korupcijos rizikas?
Šiuo metu stipriai dirbame ties įvairiais klausimais, kurie yra susiję su skaidrumu. Puikiai suvokiame mums tenkančią milžinišką atsakomybę už kiekvieną eurą. Kartu puikiai suvokiame, kad sistemoje yra pūlinių iš seniau ir čia gali nutikti taip, kad jie sproginės, bet mes darysime viską, kad jie ir susprogtų. Tam, kad tu galėtum veikti skaidrioje, kokybiškoje aplinkoje, tai tu pirmiausiai kartais turi pasidaryti operacijas ir tas operacijas pasidaryti savomis rankomis.
Taip, tai nėra paprasta, visa šita skaidrumo sritis, juolab, kad ne visais atvejais tai priklauso nuo ministerijos ar vadovybės komandos, ar pačių darbuotojų, nes korupcija gali būti ir platesnė, ne tik tarp viešojo sektoriaus ir verslo, bet gali būti ir verslas verslui. Kalbant apie tai, kas priklauso nuo mūsų, mes intensyviai dirbame dėliodami įvairias priemones, ką galime padaryti geriau.
Kalbame su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas mums padeda, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba. Žodžiu, prašome visų pagalbos, kad padėtų identifikuoti tas rizikingiausias sritis, ir tada galėsime imtis tinkamų priemonių drauge su partneriais.
Pabaigai grįžkime prie didžiųjų statybų projektų. Ar įmonės, besiruošdamos juos įgyvendinti, neprašo, pavyzdžiui, padidinti imigracijos kvotą, kad įdarbintų daugiau trečiųjų šalių piliečių?
Ne, kol kas tokių prašymų nesulaukiame. Tai matysime, kas toliau dėliosis, bet kartu irgi suprantame, kad čia bus vienas iš tokių svarbių dalykų ir verslai tuos vadinamus šalmus turi skaičiuotis.
Ar galės tose įmonėse dirbti Rusijos, Baltarusijos piliečiai?
Ne, tikrai ne. Čia vienareikšmiškai. Negautų leidimo. Tai yra nacionalinio saugumo objektai, tai bus labai griežta priežiūra.
Ačiū už pokalbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
