„Noriu pasakyti, kad man atrodo, kad formuojant nacionalinę politiką dėl socialinio modelio, man keista, kad nuo pat pradžių į darbo grupes nebuvo įtraukti visų šalių atstovai: ypač profsąjungų, ypač socialinių sluoksnių. Juk tas modelis ruoštas dvejus metus. Čia labai keista. Labai vėlai pradėtas socialinių partnerių dialogas. Jis tiesiog būtinas“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė V.P.Andriukaitis.
Jo nuomone, socialinis modelis neturėtų būti svarstomas atskirai nuo mokesčių politikos.
„Jeigu dabar bus susipriešinimas dėl iš tikro nacionalinės problemos, tai bus blogai. Pasieksime tik dar didesnio susiskaldymo. (...) Man atrodo, kad reikėtų siekti socialinio dialogo būtinai, kita vertus, aš manau, kad šis socialinis modelis negali būti svarstomas atplėštai nuo mokesčių politikos. Lietuvoje mokesčių sistema yra neteisinga. Juk Europos Komisijos rekomendacijose nurodoma, kad apmokestinimas darbo jėgai yra aiškiai per didelis“, - tikino eurokomisaras.
Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais.
Šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,463 mln. dirbančių žmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
