Algirdas Igorius, Joana Lapėnienė, LRT Televzijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Du iš trijų aukščiausias pareigas užimančių žmonių – Prezidentė ir Seimo Pirmininkė – mato Vytenio Andriukaičio kaltę, eurokomisaro partijos bičiulis premjeras Algirdas Butkevičius, iš pradžių priblokštas žinios, kad Europos Komisija galėjo pasiūlyti Rusijai pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą, vėliau ėmėsi įrodinėti, kad V. Andriukaičio kaltės čia nėra. Tą patį tvirtina ir kiti socialdemokratai. Tai – ir visa gynyba, visi kiti politikai kategoriški – eurokomisaras turi prisiimti atsakomybę.
Beje, ar jis tai padarys, mėgino išklausti ir laida „Savaitė“, tačiau savaitės pradžioje energingai įrodinėjęs savo tiesą, jai baigiatis eurokomisaras per savo atstovą perdavė, kad dirba nuo 8 iki12 val., ir interviu laidai „Savaitė“ tiesiog neturi laiko. Taigi, Prezidentės žodžiais, V. Andriukaitis skaldo Europą ir netgi gina Rusijos interesus. „Reagavimas į nepatikrintus gandus aukščiausiu politiniu lygmeniu nedaro garbės Lietuvai kitų Europos Sąjungos šalių akyse“, – į tai atsakė socialdemokratai.
Skandalingais sprendimais Lietuvoje garsėjusio buvusio sveikatos reikalų ministro V. Andriukaičio, kaip kalbama politikos užkulisiuose, buvo atsikratyta jį deleguojant į eurokomisarus. Tačiau, atrodo, kad tai padėties neišgelbėjo. Su V. Andriukaičiu susiję skandalai mūsų šalį pasiekia ir iš Briuselio. Kategoriškiausia eurokomisaro atžvilgiu – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tiesioginė atsakomybė yra būtent to direktorato, kurį tiesiogiai kuruoja Lietuvos paskirtas komisaras. [...] Taigi interpretacija, manipuliacija, išsisukinėjimas mūsų komisaro yra nepriimtinas, šie visi laiškai yra vieši, tai yra faktai, kitaip interpretuoti, kaip Europos skaldymo, ir netgi, sakyčiau, rusų intereso gynimo, aš negaliu“, – sako D. Grybauskaitė.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad po žinios, jog eurokomisaro Vytenio Andriukaičio vadovaujamas direktoratas atvėrė kelią Rusijos ir jos pasirinktų šalių deryboms dėl embargo atšaukimo, Bendrijos šalių žemės ūkio ministrų taryboje ypač jautriai reagavo mažųjų šalių atstovai.
„Dėl to aš ir pati važiavau. Lenkijos žemės ūkio ministras, ir Estijos, ir Slovėnijos labai griežtai pasisakė. Aš išdėsčiau poziciją, kurią aš, kaip žemės ūkio ministrė, gaunu, kuri buvo patvirtinta mūsų Europos reikalų komitete. Tai – visų pozicija buvo, kad negalima skaldyti, nes tikrai nukentės tos mažesnės valstybės ir tos, kurios yra arčiau Rusijos. Rusija yra suinteresuota, kaip aš sakau, jas „sulaužyti“, – sako žemės ūkio ministrė.
Taip ir įvyko, Prancūzijos žemės ūkio ministerija pranešė dvišalėse derybose su Rusija pasiekusi susitarimą po kelių savaičių atnaujinti kiaulienos eksportą. Tuo pat metu Prancūzija, Italija ir Olandija ėmė derėtis ir dėl jautienos eksporto į Rusiją. O sėklines bulves Rusija jau sutikusi įsileisti iš Vokietijos ir Olandijos. Kaip pasakytų Ostapas Benderis, procesas pajudėjo. Tačiau bent jau artimiausius trejus metus, ko gero, nepajudės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – pranešė Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba. Surasta ir priežastis – afrikinis kiaulių maras. Gal per skubėjimą paskelbti šią žinią tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas pamiršo paaiškinti, kodėl draudimas galios trejus metus, o ne, pavyzdžiui, dvejus su puse.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigia, kad Rusija neatsitiktinai paskelbė dėl importo atnaujinimo derėsis su tam tikromis šešiomis valstybėmis: Prancūzija, Italija, Belgija, Vokietija, Danija, Olandija.
„Kai kurios valstybės rodo daug simpatijų ir laikosi ganėtinai, aš sakyčiau, priešiškos pozicijos dėl ES vieningo ir adekvataus atsako, todėl akivaizdu, kad Rusija yra suinteresuota apdovanoti tas valstybes. Apdovanoti jas kitų valstybių sąskaita“, – stikina P. Auštrevičius.
Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neatmeta galimybės, kad už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras V. Andriukaitis galėjo neatlaikyti didžiųjų Europos šalių spaudimo.
„Galėjo būti tam tikra provokacija, kad direktoratas, spaudžiamas tam tikrų jėgų išorinių, didelių valstybių, kuriose ŽŪ sektorius yra labai svarbus, neatlaikė spaudimo, o galėjo tokio pačio spaudimo didelių valstybių neatlaikyti ir mūsų komisaras. [...] Megali būti kažkokių tai užkulisinių žaidimų, negali būti, kad šiandien aš būsiu su dideliais berniukais ir tada mano karjera tolimesnė bus užtikrinta. Visą laiką reikia atsimint, kad tu tarnauji visai ES“, – aiškina A. Ažubalis.
Žemės ūkio ministrė sako, V. Andriukaitis vengia paaiškinti, ar su jo žinia buvo atvertas kelias Rusijai pasirinkti valstybes, su kuriomis derėtis dėl produkcijos importo atnaujinimo.
„Taryboje Lenkijos žemės ūkio ministras labai konkrečiai klausė, ar tai su žinia buvo, ar ne, į šitą klausimą nebuvo atsakyta“, – teigia žemės ūkio ministrė.
Buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad V. Andriukaitis pavėlavo garbingai pasielgti – atskleisti dokumentus, kurių pagrindu rusai pradėjo derybas su kai kuriomis bendrijos šalimis.
„V. Andriukaitis, mano manymu, jau praleido laiką padėti ant stalo dokumentą, kuris galimai skaldo ES vienybę. Tolimesni veiksmai, Prancūzijos sutartis su Rusija rodo, kad jau einama šituo keliu“, – įsitikinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto narys E. Gentvilas.
Pats V. Andriukaitis, savaitės pradžioje dalijęs žurnalistams patikinimus, kad nei jis, nei jo vadovaujamas direktoratas dėl kilusio skandalo nekalti, penktadienį nesutiko pats atsakyti į mūsų pateiktus klausimus – tai atlikti pavedė savo pavaldiniui. Tačiau vargu, kad jis galėtų atsakyti, ar V. Andriukaitis dėl kilusio skandalo jaučiasi kaltas. O savaitės pradžioje, kai dar noriai dalijo interviu, jis nesijautė kaltas.
„Aš negaliu komentuoti dalykų, kuriuose mano komisija absoliučiai nedalyvavo“, – „Savaitei“ telefonu sakė V. Andriukaitis.
Tam, kad būtumėme visiškai tikslūs, cituojame laišką, kurį pasirašė eurokomisaro V. Andriukaičio direktorato vadovas Ladislavas Miko Rusijos fitosanitarijos tarnybos vadovui Sergejui Dankvertui:
„Po vaisingos šiandien Berlyne vykusios diskusijos noriu pabrėžti, kokias prekybos galimybes tam tikromis prekėmis tarp Europos Sąjungos šalių ir Rusijos Federacijos mes matome. Aptarti buvo šie klausimai:
• Prekyba perdirbtais aukštos kokybės maisto produktais (pvz., delikatesais, tam tikrais pieno produktais ir mėsa).
• Prekyba riebalais, taukais, subproduktais ir panašiais produktais.
• Kad grįžtų prieš embargą buvusi situacija, prekyba dviejų šitų kategorijų produktais galėtų būti atnaujinta remiantis ES aukštais veterinarijos sertifikatais ir importuojančios šalies patikrinimais. Mūsų supratimu, techninės sąlygų detalės, kurias numato ES ir Muitų sąjungos reikalavimai, ir jų įgyvendinimas tarp ES šalies narės ir importuojančios šalies gali būti apibrėžtos remiantis (bendrais) patikrinimo rezultatais.“
