Europarlamentaras Vytautas Landsbergis penktadienį atsisakė kaip nors komentuoti neva jam adresuotą buvusio VSD vadovo, dabartinio Lietuvos ambasadoriaus Ispanijos Karalystėje Mečio Laurinkaus laišką.
“Nesu jo gavęs, tad negaliu ir komentuoti. Jei tai būtų bent jau straipsnis, bet ir taip nėra. Tiesiog išplatinti teiginiai, kad į mane neva kreipėsi,” – savo atsisakymą portalui "Balsas.lt" motyvavo V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, dar atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, apie 1991 -1992 m., egzistavęs noras priversti jį aiškintis dėl to, ką parašė, ar kokią karikatūrą atspausdino tuometinis “Lietuvos aidas”. “Šį kartą kalbame apie laišką seneliui į kaimą, kai senelis laiško net ir negavo,”- sakė europarlamentaras.
Anot žiniasklaidos, Lietuvos ambasadorius Ispanijoje, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus penktadienį viešai kreipėsi į Europos Parlamento narį Vytautą Landsbergį, ragindamas savo autoritetu padėti nutraukti „jau beveik dvejus metus tęsiamą idiotišką kai kurių valstybės tarnautojų persekiojimą“.
„Esu įsitikinęs, jog Lietuvoje kaupiasi nepakantumo, netolerancijos ir pykčio energija, kuri nuolatos yra eskaluojama keliolikos intelektualų. Bet kai ši bloga energija išsiverš į populizmo apkvaitintą minią, intelektualai to proceso nesustabdys, jie paprasčiausiai pabėgs į krūmus“, - perspėja M.Laurinkus.
Dalyje žiniasklaidos kartojamų prielaidų apie tariamą „valstybininkų klaną“ kurstomas aistras jis vadina „į Lietuvą artėjančia naujų formų nepakantumo banga“, kurią „stabdyti yra kiekvieno mąstančio piliečio pareiga“.
M.Laurinkus prašo Tėvynės sąjungos garbės pirmininko V.Landsbergio padėti šios partijos vadovybei, dažniau už kitus neigiama prasme vartojančiai „valstybininkų“ terminą, paaiškinti, kuo vis dėlto valstybininkai esą nusikaltę Lietuvos valstybei, nes konservatoriai to nesugeba padaryti jau dvejus metus.
V.Landsbergio klausiama, ar jis tikrai, kaip skelbta žiniasklaidoje, mano buvęs apgautas, skiriant M.Laurinkų VSD vadovu.
M.Laurinkus dar klausia V.Landsbergio, ar šis pritaria „vis dažniau skleidžiamai nuomonei, kad VSD veikla buvo nukreipta ginti privačius interesus, jeigu taip - kokius“, ir ar tiki, kad žiniasklaidoje vardijami žmonės „iš tikrųjų yra suorganizavę paslaptingą klaną, kurio veikla nukreipta prieš Lietuvos interesus“.
M.Laurinkus vadovavo VSD 1990-1991 bei 1998-2004 metais.
Dienraštis „Lietuvos žinios“ šią savaitę paskelbė išsamų straipsnį, apie vadinamąją „valstybininkų: grupuotę. Jame įvardyta, jog „valstybininkai“ - tai klaninės prigimties grupė asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių tarp grupės narių pasiskirstymas, egzistuoja aiški hierarchinė grupės struktūra, aukštas jos organizavimo lygis.
BNS nepavyko rasti žurnalisto pavarde, kuria pasirašytas minimas rašinys. „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas pripažino, kad straipsnis pasirašytas pseudonimu, siekiant apsaugoti autorių nuo galimo susidorojimo. Pasak redaktoriaus, laikraštis pasitiki šaltiniais, kuriais rėmėsi autorius, bet daugiau apie juos nekalbėjo.
M.Laurinkus, kuris rašinyje įvardytas kaip šio „klano“ narys, sako pajutęs po beveik dvidešimties atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų, „jog stalinistinė dvasia grįžta į Lietuvą“.
„Žinia, stalinizmas iš vienos pusės yra reiškinys, apibrėžtas laike ir erdvėje, iš kitos - fenomenas virš laiko, galintis atsirasti bet kurioje valstybėje, kuris visada yra susijęs su žmonių persekiojimu. Tokio, pradinio, psichologinio persekiojimo klasikinis pavyzdys yra pateiktas „Lietuvos žiniose“, - vertina M.Laurinkus žiniasklaidai perduotame kreipimesi į V.Landsbergį.
Jis įžvelgia paraleles su straipsniais stalinistinėje Sovietų sąjungoje, kur kėslais užvaldyti valstybę (rus. - zavladetj gosudarstvom) buvo kaltinami „parazituojantys įvairiose valdžios struktūrose liaudies priešai“ - mokslininkai, gydytojai, menininkai, smulkieji verslininkai, o po to režimas su jais susidorodavo.
Minėtame straipsnyje „valstybininkais“įvardyti ir Albinas Januška, prezidento patarėjai Valteris Baliukonis, Mindaugas Ladiga, politologai Raimundas Lopata ir Lauras Bielinis, saugumietis Dainius Dabašinskas, URM sekretoriai Laimonas Tallat-Kelpša ir Žygimantas Pavilionis, žurnalistas Audrius Siaurusevičius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris bei dar beveik tuzinas kitų politikos ir saugumo tarnybų veikėjų, Nepriklausomybės akto signatarų.
