Kitas šios premijos laureatas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus savo ruožtu primena, kad laisvės niekas nedovanoja – už ją kovojama ir kova išlieka nuolatinė.
„Šitokie paminėjimai turi stiprinti mus, nes puikiai žinome, kad laisvės niekas nedovanoja, už ją kovojama ir kovosime toliau. Su didele pagarba prisimename tuos, kurie savo gyvybės auka suteikė mums galimybę ta laisve naudotis“, – trumpoje spaudos konferencijoje po Laisvės premijų įteikimo ceremonijos Seime sakė V.Adamkus.
V.Landsbergis pabrėžė, kad „laisvė yra ta pati, bet iššūkiai, kliūtys keičiasi“.
„Jei kas nori palyginimų su 90–91 metais, nesunku palyginti – tada laisvei grėsė tiesioginė prievarta, smurtas, ir daugybė žmonių buvo pasiryžę nesitraukti net prieš mirties pavojų. Vardan ko, ką jie jautė savyje – tą didžiąją vertybę ir jau turimą laimėjimą“, – sakė V.Landsbergis.
„Dabar yra kitaip, dabar prievartavimas, laisvęs apribojimai yra daug rafinuotesni. Yra daugybė veikimo, kad mes patys apribotume savo laisvę, kad mes patys bijotume, nemaža žmonių atrodo, gal ne tiek daug, bet jie bando turėti didelį balsą, triukšmauja: „O kam tos gėlytės, blogos gėlytės“. Tai vargšai žmonės, jie dar nelaisvi pasidžiaugti neužmirštuole?“ – kalbėjo buvęs valstybės vadovas.
Pagerbiant Sausio 13-osios aukų atminimą Laisvės gynėjų dienos simboliu jau keleri metai yra tapęs neužmirštuolės žiedas – atlape įsegtas ženkliukas, kaip atminimo ženklas jis taip pat naudojamas renginiuose. Yra prieštaraujančių šiam ženklui, teigiančių, esą tai nesąs tautinis simbolis, nustelbia oficialųjį – trispalvę, tautinę valstybės vėliavą.
V.Landsbergiui buvo užduotas klausimas apie tai, kaip vertina dabartinio Seimo sprendimą suteikti jam Laisvės premiją, kai praėjusios kadencijos parlamentas tam pasipriešino. Buvusios kadencijos Seime buvo nepritart a Laisvės premijos komisijos siūlymui 2015-ųjų premiją skirti V.Landsbergiui, ir pernai per Laisvės gynėjų dieną premiją iš viso nebuvo įteikta.
„Aš norėčiau matyti skirtingus Seimus. Ano Seimo jau nėra, ir užmirškim“, – atsakė V.Landsbergis.
Buvę šalies vadovai taip pat sulaukė ir klausimo, kaip vertina naujų valdančiųjų „norą artimiau bendrauti su Rusija“, tačiau jie abu sakė tokių naujosios daugumos siekių nepastebėję.
„Aš pirmiausia tokių didelių jų pageidavimų ar norų nesu girdėjęs. Mes turime rasti kelią kalbėti, bet ne su tais, kurie agresyviai ir šią dieną grasina mūsų tautai“, – atsakė V.Adamkus.
„Jūs per daug apibendrinat. Ar jūs tikrai žinot jų sumanymus? Ką jūs vadinat valdančiaisiais? Čia labai daug erdvės spekuliacijoms. Aš galvoju bendriau, apie santykį su žmonėmis arba politiniais asmenimis, ar net su valstybe, kuri buvo neteisi, elgėsi blogai. Bet jei šiandien kalbama apie santykių pagerinimą, aš pirmiausia į tą ir žiūriu – jūs jau kitaip galvojat negu vakar? Labai džiaugiuosi, tai pasakykit, kad vakar mes klydom, šiandien jau galvojam kitaip“, – į klausimą atsakė V.Landsbergis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo klausiamas, ar nemano, jog sprendimas susitikti su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu šią savaitę, prieš Laisvės gynėjų dieną, nebuvo klaida, pastebėta, kad Rusijos ambasadorius nedalyvavo Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime kaip kitų šalių diplomatai.
V.Pranckietis atsakė pasiremdamas ankstesniu V.Landsbergio pasisakymu, kuriuo jis į Sausio įvykių minėjimus siūlė kviesti Rusijos parlamentarus. „Dūmos žmones reikėtų kviesti čia, kad jie žinotų, kad Lietuva kovojo ir už Rusijos demokratiją ir neturi būti tokio susipriešinimo, kokio kartais bandome pasiekti“, – sakė V.Pranckietis.
Taip pat anksčiau žiniasklaidai komentuodamas susitikimą su ambasadoriumi A.Udalcovu V.Pranckietis sakė, kad tai buvusi proga priminti apie nenorą išduoti teisiamuosius Sausio 13-osios byloje.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.
