Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Visišku Darbo partijos pralaimėjimu baigėsi eilinis mėginimas išgelbėti jos narius ir buvusį pirmininką nuo atsakomybės, kai po keleto mėginimų ir šią savaitę Seimo Žmogaus teisių komitete nepavyko priimti sprendimo, kad Darbo partijos baudžiamasis procesas buvo politizuotas ir pažeistos žmogaus teisės.
Opozicijos pastangomis klausimas net nebuvo pradėtas svarstyti, ir pati kreipimąsi į komitetą pasirašiusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė viešai pažadėjo, kad daugiau jis nebus svarstomas. Pergalę švenčianti opozicija tikina, kad Darbo partijos bylos pripažinimas politine galėjo tapti V. Uspaskicho koziriu ne tik sprendžiant jo teisinės neliečiamybės klausimą Europos Parlamente (EP), bet ir visuose kituose teismuose bei Strasbūre.
Žmogaus teisių komitetui vadovaujantis Leonardas Talmontas sako klausimą dėl Žmogaus teisių konvencijos pažeidimų Lietuvoje privalėjęs svarstyti, nes tokį kreipimąsi pasirašė beveik pusšimtis parlamentarų iš Lenkų rinkimų akcijos, socialdemokratų, Mišrios Seimo narių frakcijos ir Darbo partijos frakcijos su pačia Seimo Pirmininke priešaky.
„Beveik kiekvieną dieną surenkami tam ar kitam klausimui Seimo narių parašai. Tai čia nėra kažkas išskirtinio. 47 nariai pasirašė (tarp jų – ir aš) ir kreipėsi į komitetą, kad būtų išnagrinėta. Jeigu jūs pažiūrėsit į tekstą, ten surašyti klausimai neverti tokio didelio šurmulio valstybėje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ šią savaitę sakė sako L. Graužinienė.
V. Uspaskichas: vyksta daugumos diktatas
Seimo Pirmininkės pasirašytame rašte Žmogaus teisių komitetui teigiama, kad „[...] Baudžiamosios bylos yra keliamos galimai politiniais motyvais. [...] Įtariamieji yra „už akių“ viešumoje „nuteisiami“, pats procesas leidžia teisėsaugos institucijoms ir spaudai daryti spaudimą teismams ir formuoti neigiamą nuomonę apie įtariamuosius.Kaip pavyzdį norime pateikti Darbo partijos baudžiamąjį procesą, kuris yra galimai politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves, numatytas Konvencijoje“.
Klausimo svarstymą boikotavę opozicijos atstovai piktinosi, kad valdantieji nesiliauja vergauti Darbo partijos patriarchui V. Uspaskichui. Galiausiai nutarta šio klausimo nesvarstyti. Tokį komiteto narių sprendimą pats europarlamentaras pavadino daugumos diktatu
„Tai yra autokratinio režimo įsigalėjimas Lietuvoje. Piktybiškai nenagrinėti faktų...Nnesvarbu, kokie jie pristatomi, turi būti nagrinėjami: geri, blogi, naudingi, nenaudingi, jie turi būt išnagrinėjami. Kada atmetama nenagrinėjus, tai vyksta daugumos diktatas“, – telefonu LRT Televizijos laidai „Savaitė“ teigė V. Uspaskichas.
Tuo tarpu komiteto narė Dalia Kuodytė įsitikinusi, kad pakartotiniai bandymai įtraukti šį klausimą į politinę darbotvarkę ir yra bylos politizavimas.
„Kiekviename rudens sesijos Žmogaus teisių komiteto posėdyje vis iš naujo ir iš naujo buvo reikalaujama balsuoti, kad įtrauktume šį klausimą. Tai – bylos politizavimas, kišimasis į teismų darbą, bandymas pasakyti, kad ponas V. Uskaskichas ir jo kolegos persekiojami politiniais motyvais, siekiant sunaikinti jų partiją ir pan.“ – tvirtina parlamentarė.
Seimas – slėptuvė nuo baudžiamosios atsakomybės?
Buvęs teisėsaugos pareigūnas, o dabar Seimo narys Povilas Urbšys tikina, kad parlamentinio komiteto palaimintas tokio turinio laiškas – pats tikriausias gelbėjimosi ratas V. Uspaskichui ne tik Europos parlamente, bet ir visuose teismuose Lietuvoje bei Strasbūre.
„Seimą nori paversti slėptuve nuo baudžiamosios atsakomybės, ir negana to, tą praktiką perkelti į Europarlamentą“, – pastebi jis.
V. Landsbergis: įsivaizduokit – žmogžudys pakeičia pavardę, ir žmogžudystės nebėra
EP V. Uspaskicho neliečiamybę jau buvo panaikinęs prieš ketverius metus. Tuomet EP Teisės reikalų komitete balsavęs už neliečiamybės panaikinimą V. Uspaskichui prof. Vytautas Landsbergis sako ir šį kartą nepamatęs naujų argumentų. Savo gynybai Darbo partijos idėjinis vadas pateikia neoficialią „WikiLeaks“, kitų šaltinių informaciją, kuri, V. Landsbergio vertinimu, parinkta tendencingai.
„Ten buvo ir pranešimas, kad rasti įrodymai, jog jis gauna pinigus iš Rusijos saugumo institucijų. Tai yra agentas arba jo partija yra agentūrinė. Kaip nori, taip suprask, bet toks yra pranešimas nusiųstas į Ameriką iš aukšto Lietuvos URM pareigūno apie padėtį“, – vieną iš nutekintų dokumentų, kuris nepalankus Darbo partijai, apibūdina TS-LKD garbės pirmininkas.
V. Landsbergis stebisi, kad ši byla vilkinama metų metus, suorganizuotos net partijų jungtuvės. Dabar, pasitelkus parlamentinį komitetą, bandoma organizuoti indulgenciją teisiamam V. Uspaskichui ir dar keliems Seimo nariams.
„Kaip čia Lietuvoj atsitiko su viena partija, kuri buvo pripažįstama kaip nusikalstama partija, ir jai taip pat prirašytas padarytas nusikaltimas. Tai pakeitė pavadinimą, ir nusikaltimo nebėra. Įsivaizduokit, kad žmogžudys pakeičia pavardę, ir žmogžudystės nebėra, nes dingo nusikaltimo subjektas. Tai jeigu Lietuvoje tokie cirkai gali vykti, ir, tarp kitko, aną operaciją palaimino kažkokie teismai. Tai čia irgi nežinia, kokiu laivu mes plaukiam.
Iš viso teisiamas politikas teisinę neliečiamybę buvo įgijęs ir ją praradęs ne kartą: ar atiduoti V. Uspaskichą į teisėsaugos rankas tris kartus svarstė Vyriausioji rinkimų komisija, du kartus – Seimas, EP svarstys trečią kartą.
