Nors visose ES šalyse moterys gauna mažesnes pensijas, priklausomai nuo valstybės narės šis skirtumas itin skiriasi.
Didžiausias jis yra Liuksemburge, kur 65 metų sulaukę moterys gauna 43 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Maltoje moterų pensijos mažesnės 42 proc., Nyderlanduose – 40 proc., Austrijoje – 39 proc.
Mažiausiai pensijos skiriasi Estijoje – vos 1 proc., Danijoje – 7 proc., Slovakijoje – 8 proc., Čekijoje – 13 proc.
Lietuvoje moterys gauna 16,5 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Įdomu tai, kad 2012 m. šis skaičius buvo nukritęs iki 11,6 proc., tačiau ilgainiui vėl ėmė didėti.
Visoje ES nuo 2010 m. iki 2018 m. skirtumas tarp moterų ir vyrų pensijų sumažėjo nuo 34 proc. iki 30 proc.
Nors skirtumas tarp moterų ir vyrų pensijų mažėjo, tačiau dalis pensininkų, patiriančių skurdo riziką, skaičius padidėjo.
Patiriantys skurdo riziką laikomi tie žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. tos šalies pajamų medianos. Mediana yra vidurinis sekos dydis, šiuo atveju reiškiantis, kad lygiai pusė gyventojų gauna didesnes, o kita pusė – mažesnes pajamas.
Pagal šį rodiklį vienas iš septynių pensininkų visoje ES susiduria su skurdo rizika.
Daugelį metų iš eilės mažėjęs 2018 m. pensininkų skurdo rizikos lygis išaugo 1 proc. punktu ir pasiekė 15 proc.
Beje, trys Baltijos šalys pagal pensininkų skurdo rizikos lygį pirmauja ES. Estijoje jis siekia 54 proc., Latvijoje 50 proc. o Lietuvoje – 41 proc.
Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2018 m. Lietuvoje buvo 345 eurai. Vadinasi, 41 proc. pensininkų turėjo verstis su mažesnėmis pajamomis.
2019 m. pabaigoje vidutinė pensija mūsų šalyje siekė 344,4 euro. Iš viso mūsų šalyje yra per 614 tūkst. pensininkų.
