Vyriausybė trečiadienį turėtų patikslinti konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, paliekant jame tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančias geležinkelio linijas – tokiu būdu jame neliktų linijų pasienyje su ES šalimis – šiuo atveju Latvija, be to, į sąrašą būtų įtrauktos magistralinės geležinkelių linijos, 3 geležinkelių kuro bazės ir sandėliai bei „Rail Baltica“.
BNS, remdamasi neoficialiais šaltiniais, anksčiau rašė, kad Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama komisija dėl Rengės atstatymo rangovo atsidūrė aklavietėje, todėl bus siūloma pakeisti strateginių objektų sąrašą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas. Tai atvertų kelią „Lietuvos geležinkeliams“ patiems nuspręsti, kas atstatys Latvijos ir Lietuvos pasienyje esantį geležinkelį.
Geriausią pasiūlymą - 9,35 mln. eurų vertės – pernai rugpjūtį paskelbtame ruožo rekonstrukcijos konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“, nuo 2017-ųjų sausio esanti NATO konkursų dalyvių sąraše.
Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija jau kelis mėnesius delsia priimti sprendimą, ar patvirtinti „Vitras-S“ konkurso laimėtoja, ji net nepradėjo šio sandorio patikros.
Neoficialūs šaltiniai teigė, jog po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių.
„Lietuvos geležinkeliams“ delsiant pasirašyti sutartį su „Vitras-S“, iškilo grėsmė iki šių metų pabaigos neatstatyti ruožo į Rengę, kaip Europos Komisijai įsipareigojo milijoninę baudą už jo išardymą 2017 metų pabaigoje gavusi bendrovė.
