Piniginės pagalbos iš Vyriausybės prašantys padegėliai ar kiti bėdų prispausti gyventojai vilties teikiančio atsakymo nesulaukia. Rezervas, skirtas nelaimių padariniams kompensuoti ir kitiems nenumatytiems sunkumams įveikti, nejudinamas.
Netikėtai atsiradusioms išlaidoms padengti skirtą Vyriausybės rezervo fondą šiemet pasiekė gerokai mažiau pinigų nei ankstesniais metais. 2008-ųjų gruodį tvirtinant valstybės biudžetą šiam reikalui vietoj įprastų 40 mln. litų buvo numatyta skirti 30 mln. litų. Prieš kelis mėnesius patikslinus biudžetą Vyriausybės rezervas dar labiau susitraukė - jame teliko 10 mln. litų.
Premjeras Andrius Kubilius tada aiškino, kad Vyriausybės rezervas, kaip ir visos valstybės išlaidos, mažinamas dėl kraštą apėmusios ekonomikos krizės. "Fonde lieka 10 mln. litų, jie bus naudojami tik ekstremalių situacijų likvidavimo atvejais", - tvirtino ministrų kabineto vadovas.
Ankstesniais metais didžioji dalis Vyriausybės rezervo lėšų būdavo panaudojama ne nelaimių padariniams likviduoti, o tam tikriems einamiesiems reikalams, pavyzdžiui, sporto renginiams finansuoti, kultūros paminklams statyti ar mokykloms renovuoti. Pinigų būdavo skiriama ir per gaisrus namų netekusiems padegėliams, nuo potvynių pamaryje kenčiantiems gyventojams, žymių visuomenės veikėjų laidotuvėms.
Dabartinė Vyriausybė nelinkusi išlaidauti ne tik įvairiems renginiams, bet ir padėti nelaimių prispaustiems žmonėms. Anot Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio, ministrų kabinetas sulaukia nemažai prašymų skirti pinigų iš rezervo fondo, tačiau nė vienas jų iki šiol nebuvo patenkintas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma giria Vyriausybę už ryžtingą taupymo politiką. Jo teigimu, biudžeto deficitui augant sparčiau nei prognozuota, svarbu nešvaistyti pinigų ne patiems būtiniausiems reikalams. "Įvairių poreikių šiuo sunkmečiu yra labai daug, būtų sudėtinga atrinkti, kurie prašymai jautriausi. Pradėjus naudoti fondo lėšas, būtų nelengva sustoti, - įsitikinęs parlamentaras. - Ankstesnių vyriausybių praktika, kai rezervo pinigai laisva ranka dalyti į kairę ir į dešinę, buvo ydinga. Ji paneigdavo paties fondo paskirtį - naudoti lėšas ypatingos svarbos nenumatytiems reikalams ar stichinių nelaimių padariniams likviduoti."
Tuo metu opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad po biudžeto mažinimų Vyriausybės rezervo fonde esančių pinigų nepakaktų didesnės nelaimės padariniams likviduoti ir nuostoliams padengti. "Tokiems dalykams reikėtų turėti bent 50-60 mln. litų. 10 mln. litų gali užtekti tik smulkesniems reikalams", - aiškino buvęs finansų ministras.
Pasak A.Butkevičiaus, Vyriausybė neturėtų likti kurčia gyventojų prašymams ir taupiai naudoti rezervo lėšas svarbiausiems einamiesiems poreikiams, ypač žmonėms, kurios ištiko nelaimė, paremti. "Esant nelengvai ekonominei situacijai sunku nuspręsti, kam skirti pinigų, o kam - ne. Tačiau ministrų kabinetas neturėtų atsisakyti padėti gaisrą ar kitokią negandą patyrusiems žmonėms. Ypač kai toks rezervo pinigų naudojimas yra numatytas ir Vyriausybės nutarime", - pažymėjo socialdemokratų lyderis.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
