Apkarpiusi pensijas ir išmokas motinoms, Vyriausybė surado dar vieną galimybę sutaupyti labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Senatvės ar ligų tarp keturių sienų įkalinti ir ne mažiau nei iš 700 litų besiverčiantys varguoliai privalės susimokėti už juos namuose aplankančių socialinių darbuotojų paslaugas. Iki šiol už jas atsilyginti reikėjo tiems, kurių pajamos viršydavo 1050 litų ribą.
Panevėžio socialinių paslaugų centro taikomas valandos įkainis siekia 7,28 lito. Pasak įstaigos direktoriaus Valdemaro Misevičiaus, savimi pasirūpinti nebepajėgiantys centro klientai per mėnesį užsisako paslaugų vidutiniškai už 30 litų. Tačiau net ir tokia suma, pasak įstaigos vadovo, gyvenantiems iš 700 litų bėdžiams gali būti per didelė finansinė našta.
„Krizės paveikta Vyriausybė mažina išmokas motinoms, karpo pensijas, neliko pamiršti ir gaunantieji socialines paslaugas į namus. Vyriausybės nutarimus privalu vykdyti, bet bandysime ieškoti būdų, kad ta našta būtų kiek įmanoma mažesnė. Gal miesto Taryba leis gaunantiesiems 700 litų už paslaugas mokėti tik dalį sumos“, – svarstė V.Misevičius.
Paslaugų neatsisakys
Šiuo metu Socialinio paslaugų centro žinioje – 208 savimi pasirūpinti nepajėgiantys panevėžiečiai. Dažnam jų į namus ateinantis socialinis darbuotojas – vienintelis šviesos spindulys ir paguoda. Centro darbuotojos ne tik kuopia savo globotinių būstus, verda jiems valgyti, palydi į parduotuvę apsipirkti, bet ir parūpina knygų, paskaito laikraščių.
V.Misevičius pripažįsta, kad vis dėlto atsiranda piktnaudžiaujančiųjų tokiu rūpesčiu.
„Pasitaiko ir įnoringų globotinių. Yra buvę, kad reikalauja paslaugų, kurių jiems nereikia. Nors patys gali susitvarkyti, prašo padirbėti socialinių darbuotojų“, – pasakojo centro vadovas.
Kaip padėti galų nesuduriantiems, bet savimi pasirūpinti nepajėgiantiems senukams ir ligoniams, Savivaldybė dar neapsisprendusi. Teikti labdarą, kai pačios skylėtas biudžetas, jai taip pat sudėtinga.
Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Žeimienės nuomone, viena iš galimybių, kaip pernelyg nenuskriausti remtinųjų – Socialinės paramos centrui mažinti savo paslaugų įkainius.
„Abejoju, kad centro klientai atsisakytų socialinių darbuotojų paslaugų. O jų išdirbtas valandas žmonės ir iki šiol skaičiuodavo“, – teigė R.Žeimienė.
Ragina atsisukti į verslą
Ekonomikos mokslų daktarė docentė Aušra Maldeikienė mano, kad, užuot taupiusi socialiai pažeidžiamiausių sluoksnių sąskaita, valdžia turėtų imtis reguliuoti mokesčių politiką.
„Kol valstybė toleruoja dirbančiuosius pagal verslo liudijimą ir mokančiuosius nepaprastai mažus mokesčius, kol Lietuvos verslo mokesčiai pagal mažumą yra 26-oje vietoje iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių, kol turtingi piliečiai moka gerokai mažesnį pajamų mokestį nei neturtingi, valdžia neišvengiamai priversta kurti sistemą ir kiek įmanoma mažinti ir taip jau mažas socialines išmokas“, – mano A. Maldeikienė.
Anot jos, dėl biudžeto skylių kamšymo labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita negalima kaltinti vien tik valdžios.
„Pirmiausia patys žmonės turi suvokti, kad kas daugiau uždirba, daugiau turi ir sumokėti“, – pabrėžė ekonomistė.
Jos nuomone, tai, kad 2009 m.valstybės tarnautojams buvo išmokėtas beveik 4000 mln. litų mažesnis atlyginimas nei 2007-aisiais, nėra itin sveikintinas laimėjimas.
„Viena vertus, tuo būtų galima džiaugtis, bet, kita vertus, „Sodra“ negavo beveik 100 mln. litų mokesčių, sumažėjo perkamoji galia, vadinasi, į valstybės biudžetą įplaukė mažiau PVM. Kol valstybė taip žais su atlyginimų mažinimais, beliks taupyti socialiai pažeidžiamiausių sąskaita“, – perspėja A. Maldeikienė.
Agnė Baltutytė
