„Mūsų pozicija nesikeičia. Mes, rūpindamiesi tuo, kad Lietuva daugiau kurtų darbo vietų ir galėtume padėti tiems, kurie šiandien neturi darbo, norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama visų pirma dėl darbo santykių lankstumo, Darbo kodekso pataisų, ir jeigu bus priimti sprendimai dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju mes matome galimybę daugiau didinti minimalią algą (MMA)“, – paklaustas, ar vyriausybė ketina nusileisti profsąjungų reikalavimui MMA didinti ne iki 850, o iki 900 litų, žurnalistams pareiškė premjeras Andrius Kubilius.
Į žurnaliastų klausimą, ar tai būtų savotiški mainai, premjeras atsakė teigiamai.
Finansų ministrė: padidinus vieniems, norės ir kiti
Tuo metu finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad MMA didinimo poveikis viešiesiems finansams „yra neutralus“, nes viešajame sektoriuje dirba mažiau žmonių negu privačiame. Tačiau tai esąs proporcijų klausimas, nes dabar MMA gaunančių padėtis kone geresnė, negu 2008 metais.
„Darbo užmokestis šiais metais augs pakankamai nuosaikiai. (...) Kuomet buvo nustatyta 800 litų MMA, darbo užmokestis buvo toks, kokio dar nesame pasiekę šiandien, vadinasi MMA ir vidutinės algos santykis yra geresnis negu tuo metu, kai ta MMA buvo nustatyta“, – pareiškė finansų ministrė.
I.Šimonytės teigimu, yra dar viena priežastis – padidinus atlyginimą vieniems, didesnės algos reikalaus ir kitų kategorijų bei sričių darbuotojai.
„Jeigu darbo užmokestis auga nuosaikiai, ar gali darbo užmokestis nekvalifikuočiausiai darbo jėgai augti tokiais šuoliais? 1000 litų tai 25 proc., tuo metu kai bendras darbo užmokestis geriausiu atveju auga porą procentų? tai proporcingumo klausimas. (...) Kituose sektoriuose yra žmonių, kurie gauna pakankamai kuklius atlyginimus, nors tikrai negalima sakyti, kad jie yra mažos kvalifikacijos ir dažnas yra baigęs aukštąjį mokslą ir turi visai kitą išsilavinimą. Jeigu tas tarpelis tarp žemiausios kvalifikacijos ir žemiausio darbo užmokesčio susitraukia, (...) kiekviena kategorija žmonių turės teisę kelti klausimą, kodėl mano darbo užmokestis skiriasi nuo MMA tiek mažai, nors aš turiu visai kitokią kvalifikaciją negu tie žmonės“.
Anot ministrės, tokiu atveju pasekmės viešiesiems finansams jau būtų visai kitokios. Todėl, jos teigimu, esą negalima priimti tokių sprendimų, kurie „iššauks kitus sprendimus, kurių mes tiesiog nebegalėsime pavežti“.
Tuo metu verslininkai ir profesinės sąjungos sutaria, kad yra galimybė didinti MMA iki 900 litų, o netolimoje ateityje ir dar labiau. Pagal MMA dydį Lietuva lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją. Net Latvijoje, kurią krizė prispaudė gerokai labiau, ji didesnė negu Lietuvoje.
