Jeigu Seimas įstatymą priims, tvarkyba būtų suprantama kaip visi darbai, skirti kultūros paveldo objektui išsaugoti.
Tuo metu statybos darbais būtų laikomos veiklos, skirtos objektui pritaikyti sukuriant naujas jo dalis, keičiant išvaizdą ir konstrukcinę schemą.
Kaip atskira darbų kategorija išskiriama prevencinė priežiūra – nedidelės apimties darbai, nekeičiantys kultūros paveldo statinio išvaizdos ir konstrukcijų, kuriems nereikalingas leidimas.
Įstatymo pakeitimuose taip pat aiškiau paskirstomos atsakomybės tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento.
Kultūros paveldo departamentui aiškiai priskiriama viešojo intereso gynimo, savivaldybėms – administravimo funkcija.
Savivaldybė teiktų administracines paslaugas, susijusias su objektų tvarkybos darbų projektavimu, projektų derinimu ir leidimų išdavimu, o departamentas dalyvautų kaip specialiuosius reikalavimus aukštesnio reikšmingumo ar statuso objektų projektams išduodanti ir jų projektus paveldosauginiu požiūriu derinanti institucija.
Esant poreikiui, departamentas galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl savivaldybės išduoto leidimo teisėtumo ir viešojo intereso gynimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.
„Tokiu būdu būtų užtikrintas deramas leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijų atskyrimas“, – teigia Kultūros ministerija.
Be to, numatyta, kad savivaldybės būtų atsakingos tik už vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat už tas, kurias pačios paskelbė saugomomis.
Savo ruožtu Kultūros paveldo departamentas būtų atsakingas už regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus ir vietoves.
Ministerija taip pat siūlo numatyti ir vieno langelio principą išduodant leidimus.
Iki šiol norintieji tvarkyti tą patį paveldo objektą turėdavo gauti du leidimus iš skirtingų informacinių sistemų.
Pagal pataisas, visi paveldosauginiai reikalavimai ir sąlygos tam pačiam objektui bus pateikiami vienu dokumentu pagal vieną prašymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, dėl to savivaldybėms administravimo apimtys didės iki 14 procentų.
„Tačiau, kadangi priėmus (...) projektą savivaldybių administracijos nebevykdys valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsenos, savivaldybių sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga neturėtų ženkliai didėti“, – tvirtina ministerija.
Įstatymu taip pat būtų įteisintos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacinės kategorijas, nustatant aiškius jų suteikimo kriterijus.
Naujosios nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų lapkričio.
