Nuolat tarp įvairių interesų laviruojanti šimtadienį atšventusi Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė pasižymi rekordiniu populiarumu ir jau turi kuo pasigirti.
Vengė „karpymų“
Dabartinis ministrų kabinetas, skirtingai nei ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nesiėmė drastiškų mokesčių sistemos pokyčių, įvairių „karpymų“, o sudarinėjo darbo grupes ir nuolat painiojosi vertinimuose. Vienai iš tokių grupių vadovaujantis premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas žiniasklaidai aiškino, kad jo suburti ekspertai įvertins planuojamus mokesčių sistemos pakeitimus, nes numatoma įvesti progresinius mokesčius, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ir kt. Tačiau kitas premjero patarėjas Andrius Bielskis S.Jakeliūno darbo grupės suformavimą „Valstiečių laikraščiui“ įvardijo kaip gėdingą ir skandalingą. Jį ypač papiktino tai, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leotjeva, arši PVM lengvatų bei progresinių mokesčių įvedimo priešininkė, buvo įtraukta į darbo grupę, o tai jau savaime, A.Bielskio vertinimu, nubraukia bet kokius planuojamus mokestinius pakeitimus.
Prieštaravimų gausu ir naujosios Vyriausybės programoje. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė atkreipusi dėmesį, kad joje yra nesuderinamų dalykų. „Programoje kalbama apie fiskalinę drausmę, apie Mastrichto kriterijų laikymąsi, apie euro įvedimą. Kaip tai dera su įsipareigojimais, viena vertus, didinti išlaidas beveik visose srityse, ir, kita vertus, mažinti valstybės pajamas per mokesčių lengvatas ir mokesčių mažinimą, man sunku įsivaizduoti“, – žurnalistams sakė ji.
Paaiškės po trijų mėnesių
Tačiau vieną politinį sprendimą Vyriausybė vis dėlto priėmė. Minimali mėnesio alga (MMA) padidinta nuo 850 iki 1 000 litų, nors oponentų ir kai kurių ekspertų kritika buvo aštri. Buvęs šalies premjeras A.Kubilius šį žingsnį pavadino labai pavojingu šalies finansams: „Jei tai bus daroma taip, kaip tai buvo žadama prieš rinkimus, valstybės finansams gali smarkiai pakenkti. Juk per šiuos ketverius metus dabartiniai valdantieji, man atrodo, ir būdami opozicijoje turėjo suvokti, kad nedrausmingas valstybės finansų valdymas gali sukelti labai daug problemų visiems Lietuvos žmonėms.“
Panašiai kalbėjo ir kiti oponuojantys politikai bei ekspertai. Tik finansų ekspertas Gitanas Nausėda „Valstiečių laikraščiui“ sakė neįžvelgiantis didelės MMA padidinimo grėsmės. Daug blogiau, pasak jo, šalies finansams atsilieptų įvairios PVM lengvatos ir ypač progresiniai mokesčiai.
Beje, praėjusią savaitę LLRI ekspertai vienoje tiesioginėje televizijos laidoje pareiškė, kad MMA padidinimas jau paveikė nedarbo rodiklius, o premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad nedarbas sausį sumažėjo. Kaip bus iš tikrųjų, MMA didinimo priešininkų teigimu, bus galima pasakyti balandį, kai baigsis trijų mėnesių įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminas.
Skandalų netrūko
Didžiausi naujosios Vyriausybės skandalai – tai užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus viešas atsiprašymas už ankstesnio Seimo netesėtą pažadą leisti lietuviškuose pasuose pavardes rašyti nelietuviškai ir sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio ketinimai mažinti valstybės finansavimą privačioms sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigoms. Skandalingu galima pavadinti ir pensijų reformos sustabdymą, ir valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pasiūlymus uždrausti abortus bei mokyklose įvesti privalomąjį tikybos mokymą.
Daug neaiškumų tebėra energetikoje, kuriai ypač daug dėmesio skiria Prezidentė. Kol kas didžiausių strateginių objektų – suskystintųjų dujų terminalo bei naujo atominio reaktoriaus – statybos nepajudėjo. Gerais rezultatais galima pasigirti nebent daugiabučių renovavimo srityje. Pasak aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio, vien iki kovo pradžios 40 savivaldybių 370 daugiabučių namų gyventojai pareiškė norą modernizuoti savo namus pagal naująjį renovacijos modelį. „Neslėpsiu, tokie rezultatai labai džiugina, – sakė ministras „Valstiečių laikraščiui“, – pasiekėme gerą tempą, todėl yra vilties, kad renovacija pagaliau pajudės taip, kaip visi norime.“
Tarsi patvirtindami Vyriausybės prieštaringumą, tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras išsakė nepritarimą L.Linkevičiaus atsiprašymui, kurį jis išsakė Lenkijos spaudai, tačiau abu vėliau pareiškė, kad pretenzijų ministrui neturi. Be to, Vyriausybė šią savaitę pranešė, kad, nepaisant patriotinių jėgų protestų, jau rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais bus įteisinti ir dvikalbiai gatvių užrašai, ir nelietuviški rašmenys asmens dokumentuose.
Aistros sveikatos apsaugos sistemoje
Tačiau V.P.Andriukaičio užmojams nei Prezidentė, nei premjeras pritarimo neišreiškė. Prieštaringai sveikatos apsaugos ministrą vertina ir medikai, tačiau jis neketina trauktis ir nejuokais užsimojo didinti finansavimą valstybinėms gydymo įstaigoms, ėmė aktyviai įtikinėti medikus, kad finansavimo bei kiti pertvarkymai būtini. Štai praėjusią savaitę įvyko pirmas po daugelio metų pertraukos Sveikatos apsaugos ministerijos ir privačių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo apie 80 privačia praktika besiverčiančių medikų.
Susitikimo metu kalbėjusieji pritarė ministrui V.P.Andriukaičiui, kad sveikatos apsaugos sistemą būtina reguliuoti tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygiu. „Susitikime patvirtinta tai, ką visą laiką sakėme: tiek privačiame, tiek valstybiame sektoriuje yra sudėtingų problemų, – sakė ministras „Valstiečių laikraščiui“, – todėl aktyvi valstybės sveikatos apsaugos politika būtina.“
O privačių sveikatos apsaugos įstaigų atstovai vienas po kito vardijo sunkumus, kurių patiria jų įstaigos. Pasak jų, kyla atsiperkamumo, jaunų medikų stokos problemų, jiems trūksta valstybės ir savivaldybių paramos, o ministro užmojai prieštarauja Konstitucija, nes riboja piliečių teisę rinktis. Dėl ministro veiksmų Seimas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
