Dar viena naujovė – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose įtvirtinta galimybė net ir ne karantino metu iki 30 proc. ugdymo laiko skirti mokymuisi nuotoliniu būdu.
Šie planai įsigalios nuo rugsėjo, jie skirti ateinantiems dvejiems mokslo metams.
J. Šiugždinienės teigimu, apie prastėjantį moksleivių matematikos žinių lygį ne kartą yra įspėję mokytojai praktikai, o tai yra „įsisenėjusi ir daug metų nesprendžiama problema“.
„Todėl įsiklausius į nuomones priimtas sprendimas baigiamosiose pagrindinio ugdymo programos klasėse pastiprinti matematikos mokymą prieš mokiniams pereinant į vidurinį ugdymą“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Iki šiol 9 klasėje matematikai buvo skiriamos trys pamokos per savaitę, 10 klasėje – keturios pamokos. Nuo kitų mokslo metų suteikiama papildoma pamoka 9 klasėje, tad pamokų skaičius 9 ir 10 klasėse bus suvienodintas.
Anot ministerijos, pridėjus papildomą pamoką devintokams, bus galima mokytis nuosekliau, labiau įtvirtinti žinias, skirti daugiau laiko svarbiausioms temoms.
Taip pat 9–10, arba I–II gimnazijos klasių mokiniams įtvirtinta galimybė atlikti ilgalaikį projektinį darbą, t. y. baigiant pagrindinio ugdymo programą bus rekomenduojama atlikti ilgalaikį projektinį darbą, Jo trukmė gali būti ir vieni mokslo metai. Jis nebus privalomas, tačiau gali būti aktualus tiems, kurie ketina rinktis baigiamąjį brandos darbą paskutinėse gimnazijos klasėse ir nori įgyti daugiau reikalingos patirties.
Įgyvendinant Sporto įstatymo nuostatas, numatančias palaipsniui intensyvinti fizinį ugdymą mokyklose, nuo kitų mokslo metų aštuntokams pridėta po vieną fizinio ugdymo pamoką per savaitę, t. y. vietoj iki šiol buvusių dviejų pamokų bus trys.
Kita naujovė – mokiniams, kurie mokyklai atstovauja sporto varžybose, olimpiadose savaitgaliais, bus galima suteikti laisvą dieną, pavyzdžiui, prieš olimpiados dieną. Laisvų dienų suteikimo tvarką nustatys mokykla.
Atnaujintuose Bendruosiuose ugdymo planuose palikti, pasak ministerijos, praktikoje pasiteisinę sprendimai leidžiant mokykloms laisviau perskirstyti ugdymo valandas, nustatyti vasaros atostogų pradžią ir pabaigą, esant poreikiui keisti jų datas ir t. t.
Švietimo ministro įsakymu tvirtinami bendrieji ugdymo planai nustato mokslo dienų skaičių, pamokų skaičių, apibrėžia kitus ugdymo ypatumus: mokymą namuose ir jam skiriamą pamokų skaičių, sugrįžusių ir atvykusiųjų asmenų mokymo organizavimą, mokymosi krūvių reguliavimą, specialiųjų ugdymo poreikių mokinių ugdymą ir kt. Švietimo įstatymas įpareigoja Bendruosius ugdymo planus atnaujinti kas dveji metai.
