Viešojo saugumo tarnybai šiuo metu vadovaujantis Sergejus Madalovas išskirtinė asmenybė. Nuo 1991-ųjų jis tapo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vadu. Būtent šios pareigos iš Čečėnijos kilusį karininką ilgam susiejo su Lietuva.
- Kokią Lietuvą atsimenate, kai tik čia atvykote? – Balsas.lt pasiteiravo S. Madalovo.
- Man labai patiko Lietuvoje. Patiko tuo metu tvyrojusi dvasia. Žmonės buvo pasirengę dėl Lietuvos paaukoti savo gyvybes. Niekas tada nekalbėjo apie pinigus. Todėl reikėjo profesionaliai organizuoti tarnybą, kuri gintų žmones, o ne trukdytų jiems atkurti nepriklausomą valstybę. Žinojau, kad sugebėsiu tą padaryti, todėl viskas klostėsi kuo puikiausiai.
- Kaip sekėsi susitvarkyti su tik nepriklausomybę atgavusios valstybės kriminaliniu kontingentu?
- Mūsų tarnyba turėjo saugoti įkalinimo įstaigas, palaikyti tvarką jose. Suprantama, kad taip pat turėjome padėti policijai. Tuo metu šalyje klestėjo reketas, bet su tuo daugiausia kovojo policijos pareigūnai.
Pasakyti, kad mūsų tarnybai buvo sunku – negaliu. Svarbiausia užduotis buvo tvarka įkalinimo įstaigose. Kitoms užduotims mūsų prireikdavo itin retais atvejais. Padėdavome, kai reikėdavo atlikti dingusių žmonių paiešką.
- Ar jums kada nors teko atsisakyti vykdyti duotą užduotį?
- Buvo toks atvejis, kurio iki šiol negaliu užmiršti. Viskas vyko Magadane. Tada tik buvau perėmęs kuopą ir mums reikėjo saugoti pavojingus recidivystus. Jų buvo gal apie 800. Nespėjau dar gerai apšilti kojų, kai sulaukiau skambučio, kad kilo riaušės. Kaliniai paėmė zonoje dirbusį majorą ir vielomis „prikalė“ jį prie kryžiaus. Dar pradūrė peiliu jo vieną šoną. Atvykęs pamačiau tokį vaizdą.
Majoras rėkė, kad skauda. Prašė draugų padėti. Jo žmona, dukrytė ir sūnus stebėjo tą vaizdą. Mergaitė vis kartojo, kad tėveliui skauda. O aš su savo vyrais neturėjau teisės užeiti į tą zoną. Reikėjo gauto Maskvos leidimą, kad buvo neįmanoma.
Gauti leidimą būtų užtrukę labai ilgai. O čia miršta žmogus. Skambinau kolonijos viršininkui, bet jis sakė negalįs padėti. Daviau jam minutę, kad gautų leidimą išgelbėti žmogaus gyvybę. Bet, deja... Praėjo minutė ir su kareiviais užėjome ten. Išgelbėjome to majoro gyvybę. Bet mane iš karto pakvietė „ant kilimėlio“. Net bylą iškėlė, kaip aš drįsau taip pasielgti. Norėjo mane pasodinti, bet laimingai susiklosčiusios aplinkybės leido to išvengti. Atsirado žmogus, kuris pasakė, kad ne auksą pavogiau, o žmogaus gyvybę išgelbėjau. Vėliau už tai buvau apdovanotas.
- Sakoma, kad esate žmogus, kuris Lietuvoje saugote daugiausia paslapčių. Ar teisingos tokios mintys?
- Tikrai nežinau, kiek kiti žmonės savo galvose saugo paslapčių (juokiasi). Tikrai nelyginau savęs su kitais. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad niekada nieko neišduočiau. Išdavystė man yra paskutinis dalykas.
- Ar jums kada nors yra kas siūlęs kyšį?
- Tokių pasiūlymų nebuvo. Taip, labai daug bendrauju su kriminalinio pasaulio atstovais, kalinčiais ar laisvėje jau atsidūriais asmenimism bet patikėkite, nė karto jokių pasiūlymų nebuvo.
Sėdėjome kažkada su žmona kavinėje. Priėjo toks žmogus ir pasakė, kad mane atsimena. Aš jo tikrai neatsiminiau. Tada prie jo priėjo kitas žmogus ir pasakė, kad paeitų į šalį, nes nereikia, kad Madalovas girdėtų. Jie žinojo, kad man negalima pasiūlyti kyšio. Aš nieko neparduosiu ir nieko nepriimsiu.
- Ar savo darbe jaučiate įtampą?
- Įtampa buvo 1991-1993 metais. Dabar jos nebeliko. Šiuo metu problema pinigai, kurių nėra, o reikia padaryti daug. Galiu pasakyti, kad Palangoje vasarą dirba daug mūsų vyrų. Jie per parą atidirba iki 14 val., nors dienpinigių skiriama vos 20 litų. Įsivaizduokite, ką jie Palangoje gali pavalgyti už 20 litų? Todėl atsiranda nereikalinga įtampa.
- Palyginkite gyvenimą tik ką nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ir sovietinį režimą?
- Daug kas kritikuoja Sovietų Sąjungą. Galiu prisidėti prie to. Tada žmogus buvo nulis, tik varžtas. Lietuvoje žmogus yra žmogus. Šitą galiu pasakyti tvirtai. Lietuvoje galima spręsti problemas, anksčiau to daryti buvo neįmanoma.
Sovietmečiu buvo sunku suvokti, kas yra demokratija. Blogi žmonės nesulaukdavo atpildo. Šiuo metu žinai, kad anksčiau ar vėliau, kažką negero padaręs žmogus turės už tai atsakyti. Lietuvoje žmogus niekada nebuvo tiesiog varžtas.
