„Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti ginkluotės bei amunicijos rezervus“, – rašoma ataskaitoje.
„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO. Vis dėlto Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
Anot žvalgybos pareigūnų, Rusija tai gali įvykdyti priešiškus veiksmus prieš NATO (įskaitant ir Baltijos šalis) tikėdamasi, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks greitai pasiekti norimų rezultatų.
„Svarbiausi veiksniai, atgrasantys Rusiją nuo karinio konflikto mūsų regione, yra Baltijos šalių gynybos stiprinimas ir rytiniame NATO flange dislokuoti sąjungininkų pajėgumai. Tai didina potencialaus karinio konflikto kainą Rusijai ir mažina tikimybę, kad toks konfliktas būtų lokalizuotas ir nesulauktų plataus Aljanso įsitraukimo“, – nurodoma grėsmių vertinime.
Buvęs Britanijos MI6 žvalgybos agentūros vadovas Johnas Sawersas teigia, kad Rusija ne tik tęs karą Ukrainoje, bet ir toliau atakuos Vakarų infrastruktūrą (povandeninius kabelius, dujotiekius ir pan.), taip pat toliau finansuos ekstremistines partijas, siekiant pakenkti Europos demokratijai.
„Ir galbūt pamatysime keletą įsiveržimų į Baltijos valstybių sienas, pavyzdžiui, vien tam, kad patikrintų, ar 5-asis straipsnis vis dar veikia“, – kanalui LBC sakė jis.
Rusija yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje
Anot žvalgybos, diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausioje perspektyvoje yra mažai tikėtina.
„Kremlius jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir, beveik neabejotina, tęs karą tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – rašoma ataskaitoje.
Žvalgybos vertinimu, Rusija turi resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus.
„Nors konfliktas iš Rusijos reikalauja milžiniškų išlaidų, artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti“, – teigia žvalgyba.
Rusijos karinės išlaidos 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų) ir sudarys apie 6,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai bus didžiausias Rusijos karinis biudžetas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir beveik keturis kartus didesnis nei 2021 m. – prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Beveik neabejotina, kad realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų sričių (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo)“, – rašoma ataskaitoje.
Rusija taip pat toliau didina karinio personalo skaičių, skiria daug dėmesio ir resursų karo pramonės plėtrai ir siekia įgyvendinti ambicingą karinę reformą. Tai reiškia, kad Rusijos patiriami nuostoliai jos nestabdo nuo savo galios didinimo.
Grėsmė kaimynystėje – karinė grupuotė Kaliningrade
Dar viena grėsmė iš Rusijos yra visai šalia Lietuvos sienos, Kaliningrade. Čia veikia karinė grupuotė, kuri yra pajėgi atlikti esmines karines užduotis. Tiesa, dėl į Juodąją jūrą išsiųstų desanto laivų jos pajėgumai vykdyti desanto išlaipinimo užduotis ilgainiui išlieka riboti.
Tačiau nors šiuo metu Rusijos pajėgumų karo prieš NATO atveju neužtektų įtvirtinti dominavimą, jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje.
Rusiją savo galią jau spėjo pademonstruoti per 2024 m. buvo rugsėjį vykusius plataus masto strateginius štabų-vadovybės mokymus „Okean 2024“. Juose pagrindinį vaidmenį atliko į karą Ukrainoje neįtraukti jūrų ir oro komponentai.
Mokymai „Okean 2024“ taip pat parodė, kad Baltijos jūros regione Rusijos išvystyta prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo sistemos dalis – oro erdvės gynybos pajėgumai, nors iš dalies sumažėję, gali atlikti savo užduotis.
Nusitaikė į Lietuvos finansų sektorių
Žvalgyba taip pat pastebi, kad Į Lietuvos finansų sektorių siekia investuoti vis daugiau asmenų, neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų. Šie asmneys turi įtartinų ryšių Kinijoje, Baltarusijoje, daugiausiai – Rusijoje.
„Į finansų sektorių nesėkmingai siekė investuoti asmenys, dirbę Rusijos stra tegiškai svarbiose įmonėse ar dalyvavę jų valdyme, turėję sandorių su šios šalies strateginėmis įmonėmis, tarp jų ir tomis, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Interesų investuoti į šalies finansų sektorių turėjo asmenys, susiję ir su Rusijos bankų sektoriumi ar dalyvavę Rusijos finansų įstaigų valdyme“, – teigiama grėsmių vertinime.
„Tikėtina, kad tokiomis investicijomis siekiama susikurti galimybių tarptautinėms sankcijoms apeiti“, – priduriama dokumente.
Investuoti bandė ir Rusijos subjektams atstovaujantys asmenys iš ES valstybių, slėpdami investicijų kilmę. Taip pat paltų ryšių tinklą Kinijoje turintys potencialūs investuotojai.
Grėsmę suagumui keliančius asmenis domina ir kiti Lietuvos pramonės sektoriai: transportas, energetika, gynyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!