Politologas Marius Laurinavičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad yra labai aišku viena – kad Europa turi perimti JAV vaidmenį ir kompensuoti jos paramą.
„Čia daug nežinomųjų, ką reiškia iš tiesų tas visas paramos sustabdymas, ar jis reiškia tik jau skirtos Bideno paramos netekimą, ar jis apims ir žvalgybą visokią, mokymus, na, visą netiesioginę pagalbą. Ar apims ir draudimą, pavyzdžiui, pirkti Europos šalims amerikietišką ginkluotę ir tiekti Ukrainai.
Bet iš esmės pagrindinis pagrindinis uždavinys Europai dabar būtų pirmiausia labai aiškiai pademonstruoti, kad Europa ne tik tęsia, bet ir yra pasiryžusi kompensuoti amerikiečių paramos praradimą, o tą finansiškai Europa yra visiškai pajėgi padaryti. Tą reiktų pabrėžti“, – akcentavo M. Laurinavičius.
Vienu atveju Europa būtų bejėgė
M. Laurinavičius pridūrė, kad būtų kitų problemų, jei amerikiečiai nuspręstų neleisti Ukrainai tiekti amerikietiškos ginkluotės – tuo atveju Europa negalėtų nieko padaryti.
„Bet finansiškai Europa yra absoliučiai pajėgi kompensuoti amerikietiškos ginkluotės netekimą, tą skubiai Europa turėtų pademonstruoti. Yra rengiamas didelis naujas paketas, kuris turėtų neva šią savaitę būti priimtas, bet ten yra pagrindinė problema, kad Vengrija yra iš esmės jau indikavusi, kad blokuos, tai turėtų būti rastas kitas būdas, kaip tą padaryti“, – pabrėžė politologas.
Dalis ekspertų teigia, kad JAV paramos netekimą Ukraina pajaus po maždaug trijų mėnesių. Yra nemažai diskutuojama, ar per tokį trumpą laiko tarpą pavyktų Europai kompensuoti JAV paramą.
„Reikėtų pirmiausia lyginti su tuo, kas jau buvo įvykę. Amerikos parama Ukrainai buvo visiškai sustabdyta, kai Amerikoje Kongresas neskyrė naujos paramos, tai ten buvo keturi ar penki mėnesiai, kai ji buvo visiškai sustabdyta. Matėme, kad tai lėmė Ukrainos praradimus, to tikrai negalima neigti, bet vienas dalykas – Ukraina tikrai nepralaimėjo.
Antras dalykas, šiuo metu, būtent šiuo metu, ir tą irgi pripažįsta visi ekspertai, Ukrainos padėtis yra gerokai geresnė. Tai yra, ginklų prasme, apsirūpinimu šiuo metu padėtis žymiai geresnė. Tai tas laiko intervalas, kuris yra reikalingas Ukrainai, jeigu čia yra tik techninis dalykas, yra žymiai ilgesnis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
M. Laurinavičius akcentavo, kad amerikiečiai šiuo metu tvirtina, jog paramos suspendavimas yra tik derybinė pozicija, siekiant priversti Ukrainą sutikti su amerikiečių sąlygomis. Nepaisant to, politologas neabejojo, kad tai gali būti ir absoliučios paramos nutraukimas bei visiškas amerikiečių perėjimas į Rusijos pusę, kai bus neleidžiama Europai pirkti amerikietiškos ginkluotės.
„Tam, kas yra nusiųsta, tai, aišku, tas niekaip negalios, bet bet kokiems naujiems pirkimams galios. Jeigu būtų nutraukta žvalgyba, tas sudarytų dideles problemas.
Bet jeigu to nebūtų, tai tada aš nematau... Aišku, kad tai yra labai blogai, bet aš nematau kritinio kažkokio taško, apie ką reikėtų šnekėti“, – tvirtino jis.
Zelenskis turėtų ne atsiprašyti, o rinktis kitą strategiją
Kalbant apie V. Zelenskio ir D. Trumpo santykius, M. Laurinavičius teigė, kad konfliktas buvo neišvengiamas. Pabrėžiama, kad amerikiečiai nori priversti pačią Ukrainą sutikti su visomis sąlygomis, dėl kurių nusprendė JAV ir Rusija.
„Su paliaubomis pirmiausia, o paskui taikos susitarimas be kažkokių taikos saugumo garantijų Ukrainai. Tai su tuo Ukraina tiesiog negali sutikti ir čia nėra atsiprašymo klausimas, čia yra esminis pozicijų išsiskyrimas, kuris iš principo negali būti įveiktas.
Jeigu tai būtų vien tiktai ambicijų klausimas, tai formaliai atsiprašyti Ukraina galėtų, bet vėlgi čia jau irgi turbūt yra Europos pagrindinis pagrindinis vaidmuo. Ukraina dabar turėtų netgi kartu su Europa pagalvot ne apie kažkokį atsiprašymą, o būtent apie tai, kas buvo pradėta, na, čia paskelbta, kas pradėta tartis, galvoti, ateiti pas amerikiečius su savo planu, tai yra visai kita strategija.
Neiti ir neatsiprašinėti, kad gal jau duokit mums kažką, o būtent ateit su savo planu Europai ir Ukrainai pas amerikiečius, sakyti, va, mes taip, mes norime taikos, bet štai yra planas, pagal kurį mes galime judėt toliau. Tai va tokia strategija turėtų būti“, – sakė M. Laurinavičius.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala feisbuke rašė, kad skaičiuojama, jog iš JAV atsargų dar buvo likę neperduota maždaug 1–3 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos (bendra per visą laiką skirtos paramos vertė 67.3 mlrd. JAV dolerių).
„JAV karinės pagalbos dalis pastaruoju metu sudarė apie penktadalį to, ką naudoja Ukraina. Trumpuoju laikotarpiu JAV pauzė galės būti kompensuojama. Ilguoju gerokai apsunkins Ukrainos galimybes gintis efektyviai, nes alternatyvų naujausioms JAV technologijoms nėra.
Taigi, sprendimo mastas nėra didžiulis, bet dėl to jo reikšmė nesumažėja“, – rašė L. Kojala.
Trumpo ir Zelenskio santykiai – duobėje
L. Kojala dar pirmadienį naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kol kas ne viskas prarasta, tačiau V. Zelenskis turės pasistengti, jog JAV lyderis su juo vėl kalbėtųsi.
„Santykiai yra duobėje, tai toje duobėje galima užsibūti, bet nuo jos galima atsispirti ir judėti į priekį. Manau, kad vilties teikia susitarimas dėl gamtinių išteklių. Dėl jų buvo susitarta, principai priimtini abiems pusėms ir tas susitarimas tebėra ant stalo.
Žinome, kad Zelenskis teigia, jog galėtų ir norėtų jį pasirašyti. O kadangi D. Trumpas nuolatos kartoja, kad jam svarbiausia yra sandoriai ir jų praktinis realizavimas padedant parašą ant dokumentų, manau, kad tai yra vilties teikiantis dalykas, kuris galėtų leisti tuos santykius pagerinti“, – akcentavo geopolitikos ekspertas.
Vis dėlto, L. Kojala teigė, kad to gali ir neužtekti, mat D. Trumpui labai svarbus įvaizdis.
„Tikėtina, kad Trumpas norės, tą jau matome dabar, tam tikro reveranso iš Zelenskio. Aišku, atsiprašymas būtų paprasčiausiai ir aiškiausiai suprantama to forma, bet galbūt Zelenskis galėtų kūrybiškai pasvarstyti ir apie kitus būdus, kaip pademonstruoti Trumpui tam tikrą prielankumą“, – pabrėžė ekspertas.
L. Kojala pridūrė, kad tai V. Zelenskį ragina daryti ir Europos valstybių lyderiai.
Laikinai sustabdytas JAV karinės pagalbos teikimas Ukrainai
JAV prezidento D. Trumpo administracija laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai, patvirtino Baltieji Rūmai.
D. Trumpas visiškai aiškiai leido suprasti, kad pagrindinis tikslas, kurio jis siekia, yra taika, naujienų agentūrai „dpa“ paaiškino Baltieji Rūmai.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikirto su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„The New York Times“ pranešė, kad pagalba bus toliau teikiama, kai D. Trumpas įsitikins, kad Ukraina yra pasiryžusi pradėti taikos derybas su Rusija. Sprendimas sustabdyti pagalbos teikimą įsigalioja nedelsiant ir turės įtakos jau užsakytiems arba pristatomiems ginklams ir amunicijai, kurių vertė siekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, teigiama, dienraščio straipsnyje.
„The Washington Post“ pranešė, kad sprendimas pirmadienį buvo priimtas Baltųjų Rūmų posėdyje, kuriame D. Trumpas šį klausimą aptarė su valstybės sekretoriumi Marco Rubio, viceprezidentu JD Vance‘u ir gynybos sekretoriumi Pete‘u Hegsethu.
D. Trumpas ne kartą grasino sustabdyti pagalbą
Savo rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas kėlė klausimą, ar JAV pagalba Ukrainai tikrai būtina.
O po to, kai penktadienį Ovaliajame kabinete apsižodžiavo su V. Zelenskiu, jis atvirai pagrasino visiškai nutraukti bet kokią JAV pagalbą.
Pirmadienį D. Trumpas perspėjo, kad Vašingtonas jau ima netekti kantrybės Kyjivo atžvilgiu.
Šios jo remarkos pasirodė po to, kai V. Zelenskis Londone kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad iki susitarimo dėl karo užbaigimo vis dar yra „labai, labai toli“.
„Tai blogiausia, ką Zelenskis galėjo pasakyti ir Amerika su tuo ilgiau nesitaikstys!“, – pareiškė D. Trumpas, apkaltindamas V. Zelenskį dėl to, kad šis tyčia tęsia konfliktą, pridurdamas: „Kaip sakiau – šis vyrukas nenori taikos, jei tik Amerika jį remia“.
„Europa susitikime su Zelenskiu aiškiai pareiškė, kad be JAV šio darbo ji įveikti negali – galbūt ne pats geriausias pareiškimas, kurį galima buvo padaryti, norint parodyti galią Rusijai. Ką jie sau galvoja?“, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Sekmadienį Londone susitikę Vakarų šalių vadovai nusprendė, kad grupė šalių su Jungtine Karalyste ir Prancūzija priešakyje padės Ukrainai parengti taikos planą, kuris po to bus aptartas su JAV ir, tikėtina, bus įgyvendintas.
Prezidentaujant D. Trumpo pirmtakui Joe Bidenui JAV buvo didžiausia ir svarbiausia Ukrainos rėmėja jai ginantis nuo rusų invazijos.
J. Bideno administracija suteikė Kyjivui karinės pagalbos už daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių bei papildomos ekonominės ir humanitarinės pagalbos, dalinosi žvalgybos duomenimis ir mokė Ukrainos naikintuvų pilotus. Kol kas neaišku, ar naujasis D. Trumpo politikos kursas padarys poveikį ir šių formų pagalbai.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpo administracija siekė sudaryti su Ukraina sutartį dėl žaliavų, pagal kurią, be kita ko, JAV turėtų galimybę naudotis Ukrainoje esančiais retaisiais žemės mineralais. Kol kas Ukrainos vyriausybė tokią sutartį pasirašyti nesutiko.
Paklaustas, ar sutartį dar galima atgaivinti, D. Trumpas pasiūlė paklausyti kalbos, kurią ketina pasakyti JAV Kongrese.
Antradienį vakare 78-erių prezidentas abejų Kongreso rūmų nariams turėtų pasakyti kalbą apie padėtį šalyje. Jis leido suprasti, kad joje bus minimas ir sutarties su Ukraina klausimas.
V. Zelenskis prašo „teisingos, sąžiningos taikos“
Tuo tarpu V. Zelenskis paprašė greičiau užbaigti karą su Rusija ir priimtinomis sąlygomis susitarti dėl taikos. „Mums reikia taikos – teisingos, sąžiningos taikos, o ne nesibaigiančio karo“, – vakarinėje vaizdo žinutėje kalbėjo jis.
Jo žodžiais tariant, bazinis scenarijus būtų toks, kad ukrainiečiai laikytų esamas pozicijas fronto linijoje ir tokiu būdu atsirastų sąlygos „tikrai diplomatijai“.
V. Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė saugumo garantijų savo šaliai. „Iš tiesų, būtent saugumo garantijų stoka leido Rusijai prieš 11 metų okupuoti Krymą ir pradėti karą Donbase“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Jis pridūrė, kad 2022 m. prasidėjusi ir ligi šiol besitęsianti plataus masto Rusijos kariuomenės invazija Ukrainoje taip pat yra saugumo garantijų nebuvimo pasekmė. „Ir visas pasaulis tą mato ir pripažįsta“, – pabrėžė V. Zelenskis.
D. Trumpas V. Zelenskio prašymą suteikti saugumo garantijų, kurių didžiąją dalį sudarytų būtent JAV garantijos, ir tik tada siekti paliaubų, suprato kaip nenorą taikytis su Rusija.
Ukraina jau daugiau nei trejus metus su Vakarų pagalba ginasi nuo rusų invazijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
