„Tai visai ne konfliktas ir jau ne karinis konfliktas. Tai atviras teroristinis aktas iš Rusijos Federacijos pusės. Net sunku tai vadinti karu, turint mintyse pasekmes, tai, ką tie žmonės, monstrai iš Rusijos Federacijos kariuomenės, padarė su mūsų valstybės civiliais gyventojais. Štai nuo šitų pasekmių, man atrodo, dabar priklausys, kiek ilgai šitas karas tęsis, ar Rusijos Federacija supras, ką ji padarė. Kai ji galiausiai supras, tada ir paliks mūsų teritoriją“, - teigė Ukrainos prezidentas, bet pats pripažino sunkiai besitikintis, kad Rusija susipras.
„Tai yra labai toks žmogiškas momentas, aš nelabai tikiu, kad jie galėtų patys galėtų tai suprasti. Antrasis dalykas, kokį spaudimą Rusijai pritaikys visas pasaulis ir privers pasitraukti iš mūsų žemių. Mes esame kovos lauke. Visas pasaulis kovoja sankcijomis, politiškai, teikdami pagalbą, tiekdami ginkluotę, stiprindami mus. Mes visa tai darome kartu. Todėl atsakymas į šį klausimą priklauso nuo mūsų visų, kaip greitai mes sugebėsime tai padaryti ir kaip greitai mes priversime Rusiją galvoti apie taiką. Mes manome, kad jie dar nė nepradėjo apie tai mąstyti. Jie dar nepradėjo jausti sankcijų poveikio, jie jas apeina, nes, kad ir kaip būtų gaila, yra sąjungininkų, kurie padeda Rusijos Federacijai ar jos verslui“, - kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24-ąją Rusija pradėjo plačią invaziją Ukrainoje, siekdama užimti šalį ir nuversti V. Zelenskį ir jo vyriausybę, tačiau karo eigoje Kremliaus tikslai privalėjo keistis, nes Ukraina nepasidavė. Balandžio 22 dieną Rusija paskelbė, kad naujas jos tikslas yra įtvirtinti viso Donbaso, kurį sudaro Luhansko ir Donecko sritys, kontrolę, bei išlaikyti pietines Ukrainos dalis, kurios sudaro sausumos koridorių iš Donbaso į Krymą, o toliau į Moldovos regioną Padniestrę.
Vakarų valstybės Rusijai paskelbė plačias sankcijas, įšaldė valiutos rezervus, tačiau Europos Sąjungos valstybės išlieka labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, ypatingai gamtinių dujų.
