Vokietijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Vilnius informavo Berlyną, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią.
Vis tik Lietuvos pareigūnai sako, kad darbai vyksta laiku, o jei ko nors ir nepavyktų pastatyti laiku, brigadai būtų laikinai perleidžiama Lietuvos kariams skirta karinė infrastruktūra.
Pasak H. Gante, sausumos pajėgos šiuo metu neturi informacijos, kad Lietuva galėtų nespėti parengti infrastruktūros.
„Apie planą B pradėsiu galvoti, jeigu planas A nesuveiks. Tad žingsnis po žingsnio“, – žurnalistams Rukloje sakė Vokietijos sausumos pajėgų vadas.
„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad planas A nesuveiks, tačiau turime būti lankstūs“, – pridūrė jis.
20 hektarų teritorija
H. Gante teigimu, Rukloje jau gyvenantys NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Vokietijos neturi kuo skųstis, o pagrindinis tikslas Lietuvoje steigiamai brigadai nėra sukurti „puikias gyvenimo sąlygas“.
„Turime bendrą tikslą. Ir jis nėra turėti puikias gyvenimo sąlygas čia Lietuvoje, jis yra susijęs su atgrasymu ir su Rusija. Turime būti pajėgūs dislokuoti Vokietijos šarvuotą brigadą čia Lietuvoje, kad užtikrintume Vakarų tautų laisvę“, – sakė H. Gante.
Vizito metu Rukloje trečiadienį jis apžiūrėjo vokiečių karių brigadai statomą karinę infrastruktūrą – nuolatinių logistinių pajėgumų užtikrinimo parką. Šioje bazėje bus laikomas ir prižiūrimas sąjungininkams skirtas transportas, technika, ginkluotė, sandėliuojamos atsargos. Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), bazės statybos pradėtos 2022-ųjų rugpjūtį, planuojama pabaiga – 2025-ųjų pradžioje.
Pajėgumų užtikrinimo parko projektas finansuojamas Berlyno, jį vysto Vokietijos įmonė, subrangovai – penkiolika Lietuvos statybos įmonių. Projektas vykdomas per NATO paramos ir viešųjų pirkimų agentūrą.
Kaip žurnalistams nurodė vyriausiasis statybvietės inžinierius Vytautas Urbikas, statybvietė apima 20 hektarų teritoriją, iš kurių 120 tūkst. kvadratinių metrų yra po betoninėmis dangomis.
„Šiam plotui išbetonuoti mums prireikė daugiau nei 32 tūkst. kubinių metrų betono. Iš viso turime 27 statinius. Keturi yra administraciniai, toliau didžiosios transporto sandėliavimo stoginės, dezinfekavimo, sandėliavimo, remonto dirbtuvių zonos“, – sakė V. Urbikas.
Pasak jo, pagrindinė objekto paskirtis – karinės technikos aptarnavimo bazė, ji pritaikyta tankų aptarnavimui.
Su priešakinėmis pajėgomis – 3 tūkst. vokiečių karų Rukloje
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad jos perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Lietuva įsipareigojo parengti reikalingą infrastruktūrą.
Anot H. Gante, Lietuvoje įkūrus vokiečių brigadą, tikimasi Rukloje dislokuoti ne tik priešakinių pajėgų kovinę grupę, bet ir kai kuriuos brigados dalinius, kaip inžineriniai, žvalgybiniai.
„Iš viso tikiuosi, kad Rukloje ir apylinkėse turėsime apie 3 tūkst. karių su kovos mašinomis“, – teigė Vokietijos sausumos pajėgų vadas.
Kaip trečiadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Rukloje bus apie 20 proc. vien Vokietijos brigados karių, tam yra ruošiamasi.
„Ten dabar yra priešakinių pajėgų batalionas, tad infrastruktūra tam tikrame lygyje jau yra išvystyta, tai reikia padaryti kai kuriuos dalykus, kad tie 20 proc. Vokietijos karių 2027 metais Rukloje būtų tinkamai priimti ir galėtų ten treniruotis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Daug karių pasirodys su šeimomis“
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
„Nežinau, ar tai įprastas vidurkis, tačiau iš 21 čia jau esančio kario 11 pasirodė su 11 vaikų ir sutuoktinėmis. Negaliu įvardyti (būsimų – BNS) skaičių, tai yra individualus karių sprendimas. Bet esu tikras, kad pamatę gyvenimo sąlygas Lietuvoje, daug jų pasirodys su šeimomis“, – trečiadienį kalbėjo H. Gante.
Jo manymu, daugelio Rukloje dislokuotų vokiečių karių šeimos gyvens Kaune, o tų, kurie dislokuojami Rūdninkuose – Vilniuje.
Šiemet į Lietuvą turėtų atvykti apie 200 Vokietijos karių, kitais metais jų jau būtų 800, o 2026 metais turi pradėti dislokuotis batalionai.
Pasak H. Gante, dalis karių jau atvyks spalio pradžioje, jų užduotis su jau esančiais Vilniuje bus įsteigti brigados štabą.
KAM vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.
