2024 m. balandžio 8 d. į Lietuvą atvyko 21 vokiečių karys. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 300 Vokietijos brigados karių ir apie 50 civilių.
Brigadai vadovauja generolas Christophas Huberis.
„Mes čia prigijom ir suleidom šaknis, daugeliui iš mūsų Vilnius tapo namais, pilnais bendros patirties ir glaudžių ryšių su Lietuvos žmonėmis“, – Vokietijos brigados feisbuko puslapyje skelbia vokiečių kariai.
Oficialiai pradėjo veikti brigados štabas
Šių metų balandžio 1 d. pirminis Vokietijos brigados valdymo elementas reorganizuotas į brigados štabą „Panzerbrigade 45“. Padidintas personalo skaičius ir dengiamos visos funkcinės sritys. Atskiri brigados daliniai sujungti į vieningą, Lietuvai priskirtą Vokietijos brigadą, suteiktas oficialus brigados ženklas.
Rokantiškėse pradėtas eksploatuoti sveikatos priežiūros centras, Nemenčinėje įkurta štabo aprūpinimo ir ryšių kuopa.
„Tai pirmas kartas istorijoje, kai Vokietijos kariuomenė dislokuoja šarvuotą brigadą užsienyje, brigados perkėlimas vyksta laipsniškai“, – nurodo KAM.
Kol Vokietijos brigadai skirta karinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame poligone yra kuriama, brigados pirminis elementas tarnybą atlieka Vilniaus centre.
Į Lietuvą 2025 – 2026 m. atvyksiantys Vokietijos brigados kariai naudosis Nemenčinės ir Rokantiškių kariniais objektais, čia dirbs, treniruosis.
Vėliau, sukūrus reikiamą infrastruktūrą, brigados pagrindine lokacija taps Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla.
Lietuvos pagalba kariams
Pagrindinė Vokietijos brigados misija – atgrasyti priešininkus ir saugoti NATO šalių (šiuo atveju, Lietuvos) teritoriją.
„Ginsime kiekvieną NATO centimetrą ir tai yra priežastis, dėl kurios esame čia. <...> jei reikės, kovosime petys į petį su savo draugais ir sąjungininkais iš Lietuvos bei kitų NATO valstybių“, – anksčiau komentavo C. Huberis.
Savo ruožtu Lietuva įsipareigoja ne tik paruošti reikalingą infrastruktūrą, bet ir padėti kariams bei jų šeimoms integruotis į visuomenę.
„Vilniuje, Nemenčinėje ir Rokantiškėse įrengtos darbo vietos, suremontuotos ir įrengtos biuro patalpos, pritaikyta infrastruktūra technikai ir medicinos personalui.
Parengtas išsamus relokacijos gidas anglų ir vokiečių kalbomis kartu su „International House Vilnius“, kuriame pateikiama informacija apie įsikūrimą, užimtumą ir kasdienį gyvenimą Lietuvoje. Užimtumo tarnyba sukūrė vokišką informacijos polapį apie įsidarbinimo ir savanorystės galimybes.
Taip pat bendradarbiaujama su „Vilnius Go“ ir kitomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, „Befriend Vilnius“, kurios padeda integruotis į bendruomenę“, – vardija KAM.
Ieško būstų vokiečių šeimoms
Vokietijos kariai, persikeliantys į Lietuvą ne trumpesniam nei 3 m. laikotarpiui apsigyvena karinėse teritorijose. Kariams, persikeliantiems į Lietuvą su šeimomis, siūloma nuomotis būstą Vilniuje ar Kaune.
Būsto nuomą kariai apmoka patys. Susirasti gyvenamąją erdvę vokiečiams padeda įvairios bendrovės: nekilnojamojo turto (NT) agentai kreipiasi į lietuvius su prašymu.
„Mūsų komanda nuolat tiesiogiai bendrauja su į Lietuvą atvykstančiais Vokietijos brigados kariais ir šiuo metu ieškome jiems butų ir namų nuomai Vilniuje ir Kaune.
Jeigu Vilniuje arba Kaune turite naujesnės statybos 3 ir daugiau kambarių butą ar namą su baldais ir norėtumėte išnuomoti patikimiems nuomininkams, susisiekite su mumis“, – rašoma NT agentūros „Orber-Haus“ interneto svetainėje.
Agentūra žada pasirūpinti visu nuomos procesu – nuo nuomininkų atrankos iki sutarties sudarymo.
Tuo metu nuomotojams agentūros atstovai patikina, kad vokiečių kariai ir jų šeimos – patikimi nuomininkai.
„Vokietijos brigados kariai – atsakingi, finansiškai stabilūs ir ilgalaikiai nuomininkai, kurie užtikrins sklandžią ir saugią nuomą“, – nurodoma skelbime.
Nori erdvesnio būsto, geriausia – su automobilių aikštele
Vokietijos brigada Lietuvoje naujais žmonėmis pasipildo maždaug kas pusmetį: anot M. Čiulados, vienas srautas atvyksta rudenį, spalio mėnesį, kitas – pavasarį, kovo–balandžio mėn.
„Dabar atvyksta karininkai, jie ieško [būsto] mieste, daugiau Šnipiškių, Senamiesčio rajonuose, tam tikra dalis Antakalnyje“, – vardija M. Čiulada.
Anot NT eksperto, vokiečių karininkai ieško erdvesnių būstų, o pirmenybę teikia naujesnės statybos pastatams.
„Jie gana sunkiai supranta mūsų mažus, 55 kvadratinių metrų trijų kambarių butus. Jie vis tiek ieško erdvesnių plotų. Bet nežiūrint to, specifinių reikalavimų jie neturi. Tiesiog ieško, padoraus, tvarkingo, kokybiško būsto“, – pasakoja M. Čiulada.
Tiesa, daugeliui karininkų svarbu, kad būstas būtų su automobilių aikštele, geriausia požemine.
„Tą dažniausiai gali pasiūlyti tik nauja statyba, todėl šiuo atveju Senamiestis šiek tiek pralošia. Bet yra klientų, kurie nori būtent Senamiesčio ir sako: man patinka Senamiestis, aš ten su dviračiu važinėsiu ir kt.“, – komentuoja M. Čiulada.
NT brokerė Jovita Aleksejūnienė priduria, kad vokiečių kariams svarbu, jog būste būtų ir buitinė technika, pavyzdžiui, ir skalbimo mašina, ir džiovyklė, ir kt.
Nemažai karių šeimų atvyksta su gyvūnais, todėl tai dar viena priežastis ieškoti erdvesnių gyvenamųjų patalpų ar būsto su kiemu.
„Daugėja nuomotojų, kurie palankiai žiūri į gyvūnus, ypač, jei nuomojamas namas ar kotedžas. Tačiau su butais gali kilti keblumų. Kita vertus, lietuviai mėgsta imti gyvūno mokestį, tad šiuo atveju vėlgi kainos dėl to gali nežymiai pakilti“, – sako J. Aleksejūnienė.
Paklausus, kiek vidutiniškai kainuoja tokie būstai, kokių ieškoma vokiečių kariams, M. Čiulada išskiria dvi kainų kategorijas.
„Arba 1500 eurų, jeigu mažesnis butas, arba 2500 eurų, jeigu didesnis. Čia su komunaliniais [mokesčiais]. Jie skaičiuoja bendrą išlaidų krepšelį – nuoma ir komunalai“, – teigia pašnekovas.
Karių artimiesiems sunku įsidarbinti
Dauguma Vokietijos brigados karių namus jau rado Vilniuje, tarp jų ir pulkininkas André Hastenrathas su žmona Verena. Jiedu įsikūrė Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. Čia A. ir V. Hastenrathai nuomojasi butą.
Nors KAM išvardijo priemones, kaip skatina vokiečių karių ir jų artimųjų įsitraukimą, pulkininkas su žmona sako, kad daugeliui vis dar sunku Lietuvoje susirasti darbą.
„Taip, čia labai sunku susirasti darbą, nes sąlygos, atlyginimas, draudimas nėra tokie, kaip Vokietijoje. Kai kurios moterys yra medikės, odontologės, bet negali čia dirbti dėl kalbos barjero. Ne kiekviena kalba ir angliškai“, – kovą naujienų portalui tv3.lt teigė V. Hastenrath.
Pati V. Hastenrath yra tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje narė. Ji taip pat pradėjo Bundesvero karių žmonų bendruomenės veiklą. Vokietė tikina, kad norėtų turėti nuolatinį darbą Lietuvoje, tačiau šiuo metu jo neranda dėl kalbos barjero. Dėl to A. ir V. Hastenrathai pradėjo lankyti lietuvių kalbos kursus.
„Jeigu dirbi, pavyzdžiui, pardavimų srityje, reikia mokėti lietuvių kalbą. Tačiau tas pats galioja, jei esi kineziterapeutas, gydytojas ir kt. Šiuo metu nematau sričių, kuriose vokiečių karių partneriai galėtų rasti darbą“, – teigė A. Hastenrathas.
„Manau, turėtume keisti požiūrį, nes daugumai reikės kalbos įgūdžių norint prisitaikyti prie darbo rinkos. Kitu atveju, nematau perspektyvos. Kas už tai atsakingi? Manau, niekas, nes pirmiausia mes čia esame tam, kad gintume Lietuvą, NATO, taigi dabar ne prioritetas ieškoti darbų mūsų šeimoms“, – pabrėžė jis.
KAM teigimu, Vokietijos brigados štabas Lietuvoje informuotas apie galimybę lankyti Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiamus lietuvių, anglų ar kt. užsienio kalbų kursus.
Nuo rudens – vokiškas darželis ir mokykla
Ikimokyklinio amžiaus vokiečių karių vaikai lanko vokišką darželio grupę Vilniaus vaikų darželyje „Dainorėliai“. Pirmasis auklėtinis iš Vokietijos buvo Benas, jis vokiškai grupei suteikė vardą – „Dinozaurai“. Anot A. Hastenratho, šiuo metu lietuvišką darželį lanko iki 10 vaikų, vasarą turėtų būti apie 20.
Mokyklinio amžiaus vokiečių karių vaikai kol kas lanko privačias tarptautines mokyklas. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. laikinose patalpose Ateities g. Vilniuje pradės veikti vokiškas darželis ir pradinė mokykla.
Nuolatinės ugdymo įstaigos planuojamos statyti Drujos g. Vilniuje ir Verkių g. Kaune. Vilniuje bus statoma mokykla, Kaune – renovuojama esama mokykla.
Šiais metais numatyta ir daugiau darbų dėl Vokietijos brigados. Kaip nurodo KAM, šiemet bus tęsiami infrastruktūros plėtros darbai Rūdninkuose, Rukloje ir kitose vietovėse – tiek kariniams daliniams, tiek civiliams.
„Vien karinės infrastruktūros srityje turėsime pastatyti 402 objektus, skirtus Vokietijos brigadai. Sparčiai vystomas Rūdninkų poligonas – vyksta Rūdninkų karinio miestelio inžinerinių tinklų įrengimo darbai, o balandžio pabaigoje planuojami pradėti pastatų statybos darbai“, – komentuoja KAM.
Kovo mėnesį KAM paskelbė Rūdninkų karinio miestelio II etapo vystymo ir paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Gegužės pabaigoje verslas pateiks pasiūlymus.
„Tikimasi sklandaus proceso, kurį metų pabaigoje turėtų vainikuoti tolesnių statybų darbų sutartys“, – teigia KAM.
Rūdninkų poligono teritorijoje toliau vystomi šaudyklų kompleksai su visa aprūpinimo infrastruktūra, dalis jų bus atidaryti jau šiemet.
Artimiausiais mėnesiais planuojama atidaryti Žemutinė terasa Rukloje – sąjungininkų technikos aptarnavimo ir laikymo parkas. Statomi sandėliai ir kita kariuomenei reikalinga infrastruktūra.
Iki šių metų pabaigos Lietuvoje iš viso tarnaus 500 Vokietijos brigados karių. Iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
