Anot jo, turėtume prisiminti, kad šiuo metu tik balandžio mėnuo, o ilgalaikės prognozės dažniausiai būna klaidingos.
Nėra ilgalaikis reiškinys
tv3.lt portalui sinoptikas sako, kad šaltais ir galbūt net dar šaltesniais orais stebėtis tikrai nereikėtų.
„Artimiausios pavasario dienos bus labai panašios kaip ir šios. Pastaraisiais metais išryškėja tendencija, nežinau ar čia laikina ar ilgalaikė klimato tendencija, bet yra tokia tendencija, kad yra ilgi ir šilti rudenys, sniegas Lietuvoje pasirodo labai vėlai, net ne kalendorinės žiemos viduryje, jau apie Naujus metus ar vėliau. O pavasariai pasidarė tokie ilgi ir vėsūs. Taigi nebūtų keista, jeigu ir šiemet nutiktų tas pats“, - penktadienio paniką skuba raminti sinoptikas.
„Jeigu apžvelgtume orus nuo kovo pradžios, prieš kelias dienas nustebinęs šilto oro gūsis toks buvo jau ne pirmas, tai vis būdavo atšilimų po kelias dienas, tokios šilto oro bangos iš Pietų, kurios atklysdavo ir nuklysdavo kažkur toli. Tai nėra ilgalaikis reiškinys, tai būdavo trumpalaikiai reiškiniai: prižadindavo kokią miegančią erkę ir tiek žinių, žinoma, tas labai nudžiugindavo žmones, kurie išsirengia, o po dienos kitos jau oras atvėsta “, - kalbėjo N. Šulija.
Netikėkite ilgalaikėmis prognozėmis!
Sinoptikas sako, kad ilgalaikėmis prognozėmis tikėti nereikėtų, nes jos pernelyg dažnai nuvilia.
„Pradėkime nuo to, kad su ilgalaikėmis prognozėmis yra labai daug bėdų. Jų patikimumas yra labai menkas. Šiuolaikinė meteorologija neblogai susidoroja su prognozėmis dviem ar net penkioms paroms, priklauso nuo to, koks tyrimų centras medžiagą apdoroja. Bet su prognozėmis mėnesiams dar yra labai daug bėdų, jos yra nepatikimos, dažniausias tas prognozes tenka keisti.
Vėlgi tie patys išgirtieji amerikiečiai prieš metus ar dvejus prognozes šiltajam sezonui keitė tris kartus iš eilės ir vis tiek nepataikė. Tai kol kas jų toks lygis yra.
Gamtoje egzistuoja inercija, jeigu prasideda reiškiniai kažkokie, tai labai retai būna, kad jie pavirstų į kažką priešingo. Vaizdžiai kalbant, jeigu ledynas pradėjo slinkti nuo kalno žemyn, tai tu jo taip lengvai nesustabdysi, o jeigu jis pradeda tirpti, tai reiškia jis ir toliau tirpsta. Reiškinių inercija.
Mat tas vėsus pavasaris labai dažnai virsta į vėsią vasaros pradžią. Matant tai, kas darosi už lango, tai nebūtų labai nuostabu, jeigu ir vasaros pradžia būtų tokia vėsi. Jeigu mano asmenine nuomone, tai šiemet sušils tik vasaros pabaigoje“, - savo prognozėmis dalijosi N. Šulija.
Anot jo, jeigu grįžtume prie šio pavasario, šilti orai gali būti dėl dviejų priežasčių: arba atklydo šiltas oras iš pietų arba saulė sušildė orą. Iš Pietų kol kas niekas neatklys, o jeigu atklysta tai tik trumpam.
„Nepamirškime, kad kol kas dar tik balandis. Beje, iki Joninių liko tik du mėnesiai“, - sakė N. Šulija.
Klimatoloė: teks susitaikyti
Klimatologės Audronės Galvonaitės teigimu, gegužė bus gerokai šaltesnė nei tikėtasi.
„Gegužę ne tik gerokai atvėsino, bet prognozuoja, kad temperatūra, ko gero, bus netgi žemiau normos. Susitaikykite su šia mintimi, jei prognozė nepasikeis iki gegužės. [...] Mokslininkai dažnai pakeičia tas ilgalaikes prognozes, bet šiuo metu prognozuojama, kad turėsime vėsią gegužę. Gal tai sugrąžins mus atgal į lietuvišką pavasarį? “, - LRT sakė klimatologė A. Galvonaitė.
„Šią dieną 2000 m. buvo 25,4 laipsniai šilumos. 2010 m. – apie 23 laipsnius. 1987 m. buvo 7,4 laipsniai šalčio, o 2005 m. – 4,4 laipsniai šalčio daugelyje rajonų. Pasirinkite, kuri temperatūra labiau prie širdies. Lietaus taip pat yra buvę nemažai – net 62,5 mm. Praktiškai tai daugiau nei mėnesio norma, kurią išlijo maždaug per vieną valandą“, - sakė klimatologė.
