Markas Faberis, „Gloom, Boom & Doom Report“ biuletenio autorius, mums skuba pranešti, kad visi aktyvai rinkoje pradės pigti.
Akcijų kainos gali nusiristi net 20 procentų. Pigs net auksas, kuris, krintant akcijoms, turėtų išlaikyti vertę ir net dar labiau ją pakelti. Anot M. Faberio, mes jau įeiname į „korekcijos stadiją“.
Metu viską ir puolu žiūrėti į „Dow Dones Industrial Averages 20“ indeksą. Nagi nematau jokios korekcijos. Kainos nėra itin aukštos, o mažų ar didesnių svyravimų rinkoje buvo visada. Nuo 2009 m. pradžios buvo net kelios stipresnės korekcijos, bet akcijų kainos vis tiek kyla toliau. Techninės analizės instrumentai rodo, kad korekcija galima. Bet juk nebūtina.
Bet ir M. Faberis priduria, kad jis pats (fondas) parduoda ne viską, nes paprasčiausiai gali klysti dėl korekcijos. O čia jau nusiviltų Warrenas Buffettas. Jam rinkų kritimas yra puiki proga įsigyti „nuostabių bendrovių akcijų už protingą kainą“.
Šiandien investuotojus jau sunku išgąsdinti akcijų kainų kritimu. Net neįmanoma, nes jie tų akcijų paprasčiausiai neperka. Likvidumo krizė ištiko ne tik Baltijos biržas. Nuo jos kenčia net Amerika. Dabar akcijomis prekiauja tik spekuliantai ir robotai.
Tad kodėl pinigai, kurių tiek daug ir vis daugėja, nekeliauja į akcijų rinkas, o dūla bankų indėliuose? Laikyti čia pinigus jau ne tik nepatrauklu, bet ir nuostolinga. Bankai nenori jų priimti ir daro viską, kad jų nebeliktų. Bankai to siekia vadovaudamiesi elementaria ekonomine logika. O kokia logika vadovaujasi investuotojai? Ta pačia, kokia ir bankai vadovaujasi dalydami paskolas.
Pasaulinės ekonomikos prognozės nedžiugina. Perspektyvos koreguojamos pesimistine linkme. Analitikai net didžiausioms ir geriausioms bendrovėms prognozuoja mažėjančius pelnus. O tai neigiamai atsilieps jų kainoms rinkoje. Investuotojai dabar linkę laukti, o ne veikti.
Šiandien tarp fondų valdytojų jau retas užsiima atskirų akcijų paieška portfeliams. Staiga išaugo portfelių globalizacijos paklausa. Fondai domisi ne atskiromis bendrovėmis, o ištisais sektoriais, regionais ir jų perspektyvomis. Paprastai sakant, dienos šviesą išvysta vis daugiau ETF‘ų. Tai ne tas pats, kai fondo valdytojas pasirinktų palyginamąjį fondą (angl. benchmark) savo rezultatams įvertinti. Dabar prasčiausiai pagal to fondo sudėtį „kepamas“ fondas ir jo vienetai paleidžiami į biržą. Esant tokiai tendencijai ETF‘ai greitai pradės konkuruoti su akcijomis likvidumu.
Bet tai greičiausiai fondo valdytojo, o ne visos rinkos problema. Šiandien „perliukų“ paieška rinkoje yra sudėtingas dalykas. Žinoma, neminėkime tokių išreklamuotų atvejų kaip „Apple“ ar „Google“. Bet ir reklama ne kiekvienam padeda. Nauja investicine idėja turėjusios tapti „Facebook“ akcijos rinkoje patyrė visišką fiasko. Fondo valdytojas, viską „statydamas“ ant „Facebook“, paprasčiausiai netektų darbo. Tad kam rizikuoti? Štai jums indeksinis fondas. Ir prisikabinti nėra prie ko: fondas neatsilieka nuo indekso. Vadinasi, dirbama gerai?..
Nepaisant visko sutariama, kad akcijos šiandien daug pigesnės už kitas aktyvų klases, kad rinkoje egzistuoja perteklinis likvidumas, kuris gali būti nukreiptas į akcijas, kad ateinančios infliacijos, o ne makroekonominiai lūkesčiai pradės kelti akcijų kainas.
Todėl smagu matyti vis daugiau raginimų atsigręžti į fundamentalius dalykus, nepamiršti, kad už akcijų yra konkretūs verslai su gyvais ir sumaniais vadovais. Kad tai bendrovės su augimo potencialu, su dividendais, su nuosavų akcijų supirkimais ir panašiais dalykais, kurie W. Buffett‘ą padarė vieną turtingiausių žmonių pasaulyje, nors jo metinė alga – tik 100 tūkst. dolerių.
