Kartais Policijos departamentas vis praneša apie į Lietuvą iš užsienio sugrąžintus įtariamuosius ar pabėgusius ir surastus nuteistuosius. Kai kurie jų vos sugauti tuoj pat grąžinami Lietuvai, tačiau kai kurie randa būdų, kaip išvengti ekstradicijos.
Grąžintas plėšikas
Vasaros pabaigoje iš Anglijos į Lietuvą buvo parskraidintas ir į Vilniaus areštinę uždarytas V. K. (28 m.). Šis, ketverius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vilnietis, buvo sulaikytas Anglijoje pagal 2010 metų Vilniaus teismo išduotą Europos arešto orderį dėl 2009 metais sostinėje padarytų sunkių nusikaltimų. Jam jau pareikšti įtarimai dėl minėtais metais apiplėštų lombardų.
Tų metų lapkričio mėnesį buvo nuvilnijusi ypač įžūlių, ginkluotų juvelyrinių dirbinių parduotuvėse ir lombarduose plėšimų banga.
Nusikaltimų tyrimo kamuolys ėmė vyniotis, kai Vilniuje, Trakų gatvėje, bandant apiplėšti parduotuvę „Aukso centras“, buvo sulaikytas vienas įtariamasis, kuriam apsaugininkai peršovė koją. Policija tuomet net buvo uždariusi Trakų gatvę, nes kiti du užpuolikai bėgdami išbarstė vogtus dirbinius gatvėje ir ji atrodė tarsi po aukso lietaus.
Tuoj po to policija sulaikė devynių asmenų grupę. Tuomet po kruopščiai atlikto ikiteisminio tyrimo buvo nustatyta, kad 2009 metais lapkričio mėnesį ši organizuota grupė įvykdė ginkluotus plėšimus iš Vilniaus juvelyrikos parduotuvių. Visų šių nusikaltimų metu įtariamieji buvo su kaukėmis ir ginkluoti. Į parduotuves jie įsibraudavo darbo metu, o plėšimai užtrukdavo vos keletą minučių. Po to įtariamieji sprukdavo automobiliais iš anksto numatytu maršrutu. Vėliau transporto priemonę sudegindavo. Įtariamieji, kurių amžius tuomet buvo nuo 16 iki 34 metų, planuodami ir darydami nusikaltimus, buvo griežtai pasiskirstę vaidmenimis ir į nusikalstamą veiklą įtraukė tris nepilnamečius. Tik vienas jų ankščiau nebuvo teistas.
Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnams pavyko išaiškinti ir kitus grupuotės įvykdytus nusikaltimus – tai ir neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas, chuliganizmas, vagystės, turto sugadinimas. 11 tomų byla sėkmingai nukeliavo į teismą ir 2011 metais plėšikai buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 8 metų. Tuomet tik vienam organizuotos grupės nariui – V. K. pavyko pasislėpti nuo pareigūnų. Tačiau teismas jį suėmė už akių ir išdavė Europos arešto orderį, kadangi buvo pagrindo manyti, kad įtariamasis slapstosi Anglijoje. Gegužės mėnesį Londone V. K. buvo sulaikytas ir vėliau parskraidintas į Lietuvą. Vilniaus apylinkės teismas jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams.
Skundas veja skundą
Visai kitaip britai elgiasi, kai prašoma išduoti plėšiką, turintį storesnę piniginę. Argi ne taip yra su žlugusio banko „Snoras“ savininkais Vladimiru Antonovu ir Raimondu Baranausku? 2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos vyriausybė nacionalizavo banką „Snoras“, o Lietuvos Generalinė prokuratūra pateikė Europos arešto orderį dėl V. Antonovo ir R. Baranausko suėmimo ir pareiškė jiems įtarimus dėl 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto pasisavinimo.
V. Antonovui ir R. Baranauskui yra apribotos nuosavybės teisės į 805 mln. litų vertės turtą. Iš viso bankrutavusiam bankui „Snoras“ yra pareikšti kreditorinių reikalavimų už 3,99 milijardus litų. V. Antonovas ir R. Baranauskas neigia visus jiems pateiktus kaltinimus ir teigia, kad banko „Snoras“ bankrotas buvo pradėtas tyčia, dėl banko „Snoras“ savininkų dažnos kritikos Lietuvos vyriausybei.
Šių metų sausio 20 dieną Londono Vestminsterio magistrato teismas patvirtino Lietuvos reikalavimus išduoti Londone gyvenančius V. Antonovą ir R. Baranauską, tačiau kol kas jie vis dar Londono gyventojai. Buvusių „Snoro“ akcininkų ekstradicija į Lietuvą teisme buvo patvirtinta su tam tikromis sąlygomis: Lietuva turi užtikrinti V. Antonovo ir R. Baranausko asmeninį saugumą, kad jų gyvybėms negrėstų joks pavojus bei užtikrinti nešališką ikiteisminio tyrimo procesą. Prisiplėšus tiek milijonų įmanoma teismo sprendimą skųsti ir skųsti. V. Antonovas ir R. Baranauskas taip ir daro. Šį teismo sprendimą jie irgi apskundė. Buvo numatytas naujas teismo posėdis, kuris turėjo įvykti vasario 28 dieną, bet dėl nežinomų priežasčių buvo nukeltas į liepos mėnesį, o liepos 24 dieną Vestminsterio magistrato teismo posėdis buvo nukeltas jau į rugsėjo pabaigą.
Su milijonais neprapulsi
Po to, kai V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo sulaikyti Londone, tuometis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad „Snoro“ savininkai banko indėlininkų pinigais finansavo kitus verslus, kuriuos valdė jų patikėtiniai. Vėliau ėmė aiškėti, kad „Snoro“ turtas buvo naudojamas kaip užstatas paskoloms gauti. Teisiamųjų perdavimo Lietuvai klausimą sprendžiančiame Londono teisme Lietuvos interesams atstovaujantis Džonas Hardis teigia, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas iš „Snoro“ į Šveicarijos bankus iš viso perpumpavo 1,7 mlrd. litų. Visi jie atgulė asmeninėse partnerių sąskaitose.
Bylos duomenimis, nuo 2008 metų vidurio V. Antonovas ir R. Baranauskas atliko keliasdešimt pervedimų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose. Pervedimų sumos svyravo nuo 10 iki 74 mln. eurų. Paskutinis pervedimas atliktas 2011 metų vasarą. D. Hardis tikina, kad ši vagystė galutinai sugriovė „Snorą“.
Priglaudė Rusija
Kad V. Antonovas ir R. Baranauskas bus sugražinti, galima bent tikėtis, o štai kito bankininko, buvusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo, Lietuvoje jau nebepamatysime. Mūsų šalyje jis kaltinamas turto pasisavinimu ir stambių piniginių lėšų iššvaistymu savo banke, dėl ko nukentėjo Ūkio banko indėlininkai. V. Romanovas 2012-ųjų rugsėjo 30 dieną valdė 64,92 proc. Ūkio banko akcijų.
Ūkio banko veikla buvo sustabdyta 2013 metų vasarį, o tų metų rugpjūtį Lietuvos prokurorai paskelbė V. Romanovo tarptautinę paiešką. Šiemet balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę.
O dabar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gavo pranešimą apie tai, kad V. Romanovas negali būti išduotas Lietuvos Respublikai. Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra pranešė, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos. Sutartyje numatyta, kad žmogus neišduodamas, jeigu jam suteikta prieglobsčio teisė.
Po šio pranešimo Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna, komentuodamas šią žinią, pažymėjo, kad V. Romanovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje bus tęsiamas, taip pat prokurorai vertins galimybes kreiptis į Rusijos Federaciją su papildomais teisinės pagalbos prašymais. Anot jo, V. Romanovo, kaip įtariamojo statusas, po šio sprendimo nepasikeitė, o sprendimas dėl prieglobsčio galioja tik vienoje valstybėje.
Tačiau mums nuo to nė kiek nelengviau. Ir jei, pavyzdžiui, taip pat Maskvos neišduodami Lietuvai Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlinykas ir Aleksandras Ryžovas dėl Medininkuose įvykdyto nusikaltimo žmoniškumui, Lietuvoje yra teisiami už akių, tai bankininkui tokia procedūra nebus taikoma. Motina Rusija jį priglaudė visiems laikams.
Gina ir žagintoją
Bet savus priglobia ne tik motina Rusija. Štai Danijos teismas nusprendė neišduoti Lietuvai čia už išžaginimą nuteisto ir į savo šalį pasprukusio Bjarkės Šulco, nors jam ir buvo išduotas Europos arešto orderis.
B. Šulcui už studentės išžaginimą Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė trejų metų nelaisvės bausmę, tačiau po nuosprendžio jis nekalėjo nė dienos. Skandinavų centro vadovas pripažintas kaltu dėlto, kad viename sostinės Klaipėdos gatvės butų laikė uždarytą merginą ir ją ne kartą žagino bei seksualiai prievartavo. Nukentėjusioji mergina pareigūnams tvirtino, kad su B. Šulcu buvo sutarusi jo dukrą mokyti danų kalbos. Tą vakarą, kai užsienietis ją įkalino bute, mergina tikino buvusi pakviesta pasisvečiuoti ir išgerti taurę vyno.
Tuo metu B. Šulcas teigė, kad auklė buvo jo meilužė, tačiau jie susipyko, todėl ši kerštaudama nutarė jį apkaltinti nebūtais seksualiniais nusikaltimais. Verslininkas iš Danijos nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota dar viena byla, kurioje Bjarkė kaltinamas savo dukteriai demonstravęs nuogą kūną ir mylėjęsis su žmona vaiko akivaizdoje.
Jis dar kaltinamas ir dėl vaikų pornografijos laikymo. Dano kompiuteryje buvo rastos 103 nuotraukos bei vaizdo įrašai su vaikais.
Praėjusių metų gegužės 6-ąją, nelaukdamas nė vieno teismo sprendimo, jis su šeima paspruko iš Lietuvos ir grįžo gyventi į Daniją. Tiesa, laukdamas teismo danas Lukiškėse praleido daugiau kaip 10 mėnesių.
Tad dabar tenykščiame teisme B. Šulcas skundėsi, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis buvo laikomas su dar dviem įtariamaisiais septynių kvadratinių metrų kameroje ir turėjo dalytis jokiomis pertvaromis neatskirtu tualetu. Skunduose nurodoma, jog labai prastas kameros apšvietimas, o dar nenuteisti asmenys tik valandai išvedami pasivaikščioti į lauką. Jis teigė, kad kentėjo ne tik nežmoniškas kalinimo sąlygas, bet ir negaudavo kokybiško maisto, esą maitindavo tik sriubomis ir košėmis, jam buvo neleidžiama susitikti su advokatais. Verslininkas taip pat pabrėžė, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų jis susirgo depresija, du kartus Lietuvoje net bandė nusižudyti.
Sprendime nepatenkinti ekstradicijos prašymo Danijos teismas rėmėsi ne tik B. Šulco skundais, bet ir Didžiosios Britanijos profesoriaus Rodo Morgano liudijimu – jis situaciją Lukiškėse stebėjo nuo 2000-ųjų. Britas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos valdžia tik žada pagerinti kalinių sąlygas, tačiau realiai jokių veiksmų nesiima ir esą nežinia, ar galima apskritai tikėti Lietuvos valdžia.
Petras KURMELIS
