Teigiama, kad tokių padalinių vadovai turi vieną ir tik vieną užduotį – kuo greičiau atsikratyti tokiu turtu. Skaičiuojama, kad didieji Europos bankai, norėdami atitikti naujus reikalavimus, turi pašalinti 440 mlrd. eurų (1,5 trln. litų) iš savo ataskaitų.
Dalykas tame, kad investuotojų teigimu, nenorimo turto įsigijimas yra kur kas sunkesnis, nei daugelis mano. Europos rinkose investicinių galimybių ieškantieji qz.com pasakojo, kad iš esmės nuostolingo turto pardavėjai yra sukaupę milžiniškus kiekius lėšų, todėl nejausdami poreikio skubėti, laukia, kol konkurencija tarp investuotojų sukels net ir taip vadinamųjų „blogųjų“ paskolų ir NT vertę.
Dar daugiau, teigiama, kad nemažai problemų sukelia ir blogųjų bankų administratoriai. Šie samdomi tik iki akimirkos kol blogasis turtas bus išparduotas, todėl akivaizdu, kad ilgiau trunkančios derybos dėl sandorių ir jų vertės atitinka administratorių interesą ilgiau išlaikyti darbo vietą, rašo qz.com.
Vis dėlto nėra padėties be išeities. Su blogaisiais bankais Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje dirbančios konsultacinės įmonės „Alvarez & Marshal” vadovas Ajay’us Rawalas pasakojo, kad svarbiausia – nustatyti griežtą pardavimų tvarkaraštį.
„Svarbu, kad tiek personalas, tiek ir rinkos žinotų, kokius tikslus bankas sau yra išsikėlęs“, – aiškino A. Rawalas.
Vadovas priduria, kad žmonės iš prigimties nėra linkę daryti daugiau, nei jų prašoma, o ką jau kalbėti apie situaciją, kuomet papildomos pastangos tik pagreitins darbovietės išnykimą. Todėl grafiko nustatymas privalo būti vienu pirmųjų žingsnių.
Qz.com duomenimis, Vokietijos „Deutsche Bank“ rizikingo turto kiekį per dvejus metus ketina sumažinti net 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų).
O vienas Ispanijos vyriausybės remiamų bankų, vertinamas 50 mlrd. eurų (172 mlrd. litų), per 3 metus ketina susitraukti 44 proc., o iki 2027-ųjų visiškai likviduotis.
A. Rawalas neslėpia, kad blogųjų bankų personalas yra suinteresuotas išsaugoti savo instituciją ir tai neturėtų būti traktuojama, kaip neleistinas elgesys.
„Vos tik bankai susiduria su problemomis, šių sprendimui skiriami patys geriausieji“, – dėsto vadovas. Įtemptai dirbdami su blogaisiais bankais, administratoriai įgauna neįkainojamos patirties, kurią vėliau gali sėkmingai pritaikyti pagrindiniuose padaliniuose.
Tačiau primenama, kad situacija visai kitokia, kuomet kalbama apie valstybės dotuojamus bankus, kurių gyvybę palaiko išimtinai mokesčių mokėtojų lėšos.
„Deja, tačiau esu tikras, kad mes nuvertinome kiek laiko sugaišime tvarkydami visą finansinę sistemą – tobulėti ir mokytis tikrai turime ko“, – qz.com pasakojo A. Rawalas.
