Susitikdamas Briuselyje su grupe žurnalistų, europarlamentaras Zigmundas Balčytis išdėstė mintį, kad šiais laikais atominė energetika atlieka šalies armijos funkciją geopolitiniuose santykiuose su kitomis šalimis. Politikas pateikė savo poziciją apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą ir pasiūlė apsišarvuoti kantrybe prašant Europos Sąjungos grąžinti normalų finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui.
Į VAE kainą siūlo įskaičiuoti uždarymo kaštus
Z. Balčytis, kaip ir jį delegavusios į Europos Parlamentą (EP) socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, siūlė aiškiai paskaičiuoti, kiek tiksliai kainuos VAE statyba kartu su jos uždarymo sąnaudomis, nes neužtenka vien paskaičiuoti preliminarius statybos kaštus, ypač kai praktika rodo, jog niekada jokie projektai nekainuoja mažiau, nei buvo planuota, be to, gyvenimas stipriai koreguoja sąlygas.
Nemažai dėmesio jis skyrė saugumo užtikrinimo aspektui. Pasak parlamentaro, EP nemažai kalbama apie atominį saugumą ir kyla prieštaringų vertinimų.
Paskutiniais duomenimis, Europos komisija (EK) liepė atlikti stress testus dėl atominių elektrinių Europoje, kurių išvados nepasakė nieko konkretaus – kiekviena valstybė turi atsakyti į atominio saugumo klausimus, kai kurios valstybės atitinka saugumo reikalavimus, kai kurios ne. Jis atskleidė, kad per specialius seminarus buvo nustatyta, kad daugelis apvalkalų, skirtų atliekų laikymui ir tam, kad avarijos atveju radiacija nepapultų į paviršių, neatitinka reikalavimų ir kelia didžiulį susirūpinimą.
Vertindamas IAE klausimą, Z. Balčytis akcentavo faktą, kad uranas neskyla 100 tūkst. metų, o dar prieš 40 metų daugelis iškilių Japonijos mokslininkų, dirbusių šioje srityje, tikėjosi, kad nuo to, kai Japonijoje buvo pradėtos statyti atominės elektrinės, mokslas pažengs tiek, kad bus rastas būdas, kaip atsikratyti urano, tačiau iki dabar telieka du būdai – atliekas nuskraidinti į kosmosą arba skandinti sarkofaguose jūroje.
Alternatyvos atominei energetikai neprilygsta
„Atominė energetika ir toliau bus ta rūšimi, kuri gali aprūpinti poreikius, nes alternatyvios energetikos rūšys taip neaprūpins ir nesugeneruos tokios jėgos, kurias suteikia AE. Faktiškai aišku, kad turėdami tokią aikštelę, mes galėtume statyti AE, kuri naudinga ES, kuri keičia energetinį balansą ES, daro ES mažiau priklausomą nuo trečiųjų šalių, to paties „Gazpromo“. Manau, kad ES ir EK turėtų prisidėti prie šios elektrinės statymo“, – dėstė savo nuomonę europarlamentaras.
Z. Balčytis pabrėžė, kad turi būti padaryti empiriniai paskaičiavimai, kokia kilovatvalandės kaina bus po 10-15 metų. Jis prisipažino, kad dabartiniai įvairūs paskaičiavimai, kurie varijuoja nuo 18-24 ct iki 30-40 ct už kilovatvalandę, ne visai įtikina ir galima daryti prielaidą, kad šie skaičiai bus ne mažesni nei 50 ct.
„Turėjo būti tie skaičiavimai įrodinėjami, ginčijami specialistų ir t.t. Nemanau, kad galima apeiti šiuos paskaičiavimus, jie iškils ir reikės atsakyti, kodėl tada buvo pateikti vienokie, o dabar kitokie skaičiai“, – svarstė jis.
Energetika prilygo armijai
Z. Balčytis išdėstė mintį, kad ankščiau geopolitiniams interesams užtikrinti reikėjo armijos, o dabar reikia energetikos, kuri daro didžiausią įtaką valstybės ekonominiam potencialui ir sudaro didžiausią bet kokios gaminamos produkcijos kainos dydį.
Europarlamentaras atskleidė, kad neseniai EP vyko diskusija, ar reikia įtvirtinti bendrus principus dėl ES valstybių pozicijų energetikos atžvilgiu. Buvo balsuojama, ar ES narės turėtų (shall – ang.k.) ar tiesiog galėtų (may – ang.k.) derinti jas ir didžiosios valstybės nepritarė šiam siūlymui, todėl buvo nubalsuota už may.
„Mano požiūris į VAE dvejopas. Jei turėtume EK paramą ir gerą priežiūrą dėl techninio projekto, manau, tai gali būti naudingas projektas ir komercine prasme“, – teigė jis.
Kantrybė dėl IAE – būtina
Paklaustas, ką turėtų daryti Lietuva, kai EK keičia sąlygas dėl IAE, mažindama finansavimą, skirtą jos uždarymui, Z. Balčytis siūlė truputį palaukti ir tikėtis, kad vėliau duos truputį daugiau pinigų. „Negalime tikėtis, kad iš karto mums duos, apipils pinigais. Turime siekti, kad finansavimas 2020 metais nesibaigtų“, – pabrėžė EP narys.
Balsas.lt primena, kad iki šiol ES Lietuvai yra skyrusi 1,2 mlrd. eurų, kad būtų pradėti IAE uždarymo darbai. Nuo dabar trys Baltijos valstybės turės pasidalinti 560 mln. eurų tarpusavyje. Tokį sprendimą EK priėmė, nes įtarė, kad Lietuvoje buvo padaryta per mažai už tas lėšas, kurias skyrė ES.
Politikas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ketvirtą protokolą, ES įsipareigojo padėti Lietuvai uždaryti AE, nes tai yra nepakeliama našta.
„Mūsų tikslas – įrodyti, kad už tuos milijonus daug kas padaryta. Eina kalba, kad kai kurios statybos vėluoja, bet buvo Audito rūmų ataskaita, kurioje nebuvo numatyta nei vieno fakto, kad lėšos buvo panaudotos neteisėtai“, – tikino jis.
„Mes kaip Lietuva savo įsipareigojimą įvykdėme – uždarėme abu reaktorius <...>. Komisija turi peržiūrėti ir paruošti atsakymą, iš kur turi būti finansuojama elektrinės uždarymo procedūra“, – svarstė jis.
Z. Balčytis nesileido į žurnalistų provokacijas ir paklaustas, ką kaip atsaką galėtų padaryti Lietuva, jei EK vis tiek nesilaikys įsipareigojimų, atsakė lakoniškai: „Prašyti ir toliau“.