Kaip BNS sakė Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys, diskusijos buvo kilusios dar 2018-aisiais, tačiau šią savaitę iniciatyva vėl pristatyta Valstybinėje eismo saugumo komisijoje.
Anot jo, policijos pasiūlymai susiję su eismo įvykiuose žuvusiųjų ir bendra avaringumo statistika: pernai eismo įvykiuose žuvo 68 pėstieji, nemaža dalis jų – pėsčiųjų perėjose.
„Buvo iniciatyva diferencijuoti atsakomybę už greičio viršijimą gyvenvietėje, mieste ir užmiestyje, nes greičio viršijimo pasekmės mieste pėsčiųjų atžvilgiu yra daug skaudesnės. Todėl, manau, vertėtų grįžti prie diskusijos“, – sakė jis.
V. Grašio nuomone, užmiesčiuose reikėtų palikti dabartinius baudų dydžius, tuo metu miestuose baudas galima būtų didinti, taikyti daugiau prevencinių priemonių: įrengti daugiau matuoklių, dažniau patruliuoti nežymėtais automobiliais.
„Užsienio šalių, skandinavų patirtis rodo, kad jie linkę mažinti greitį, ypač mieste, kai kurios valstybės greitį mažina ir užmiestyje. Negalima iš vieno posėdžio priiminėti sprendimų, bet reikia skaičiuoti, kokios yra galimybės. Mieste tikrai nemanau, kad yra kur mažinti tą greitį, bet galbūt reikėtų vykdyti aktyvesnę greičio kontrolę, kad iš tiesų vairuotojai paisytų taisyklių, tas judėjimas būtų tvarus ir saugus“, – kalbėjo V. Grašys.
Šiauliai, Panevėžys – be matuoklių
Prieš mėnesį valstybinės reikšmės keliuose išjungta apie 140 greičio matuoklių pasibaigus sutarčiai su tiekėjais. Juos žadama pakeisti modernesniais iki 2020-ųjų.
Anot Kelių policijos vadovo, bus įrengiami tiek momentinį, tiek vidutinį greitį matuojantys prietaisai, tačiau tai bus daroma nebūtinai buvusiose vietose – ketinama atsižvelgti į naujausius avaringumo duomenis.
Šiuo metu užmiestyje veikia tik vidutinio greičio matuokliai, jie įrengti 25-iuose kelių ruožuose. Tuo metu iš miestų greičio matuoklius turi įsirengę visi didmiesčiai, išskyrus Panevėžį, Šiaulius, taip pat juos turi Kėdainiai, diegti svarsto ir Ukmergė.
V. Grašys taip pat sako, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija tobulina informacinę sistemą. Tikimasi, kad jau vasarą bus galima pereiti prie automatinio duomenų siuntimo pažeidėjams, kai juos apdoros ir siųs ne specialistas, o informacinė sistema. Tikimasi, kad po šių patobulinimų pranešimą apie pažeidimą vairuotojai gaus iškart – šiuo metu kai kurie pranešimai pažeidėjus pasiekia ir po pusmečio.
Anot jo, taip bus apdorojami ne tik greičio matuokliais, bet ir eismo stebėjimo kameromis, nežymėtų policijos automobilių užfiksuoti pažeidimai, kai pažeidėjas nėra sustabdomas.
„Tokių pažeidimų – daug, užfiksuojamų vaizdo kamerų: ir raudonas šviesoforas, ir nepraleidimas pėsčiųjų. Duomenys pateks į sistemą ir informacija apie pažeidimą bus išsiunčiama elektroniniu paštu iškart, kai tik padaroma nuotrauka: ji pateks į registrą, robotas atpažins numerį, iš registro suranda savininką ir siunčia pranešimą į jo paštą. Tai gali užtrukti gal kelias minutes“, – pasakojo jis.
Kelių policijos vadovas tikisi, kad tai palengvins policijos darbą ir bus efektyvesnė drausminimo priemonė, nes dabar vairuotojai jau būna pamiršę apie pažeidimą, kai apie tai būna informuojami.
