Sostinės taryba trečiadienį pritarė seniūnijų pertvarkos planui, kuris įžiebė aistras dėl savivaldos. Sostinės meras Artūras Zuokas ir planui pritariantieji tikina siekią efektyvumo, o priešininkai atkerta, kad savivaldą reikia skatinti, o ne siaurinti.
Iš šiuo metu esančių 21 seniūnijų, nuo balandžio 1 dienos nuspręsta palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams.
Nieko neveikia
„Lapkritį atliktos sostinės reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikią seniūnijos, 7 iš 10 vilniečių nesinaudoja seniūnijų paslaugomis. Po pertvarkos aiškią atsakomybę turintys biurų darbuotojai iš karto galės spręsti vilniečių problemas, geriau prižiūrės teritorijas, užtikrins taisyklių laikymąsi. Be to, savivaldybės biudžetas jau šiemet sutaupys apie 1,2 mln. litų, bus atlaisvinta per 1600 m2 patalpų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Vilniečių apklausa parodė, kad bene vienintelė funkcija, kurią gyventojams pastaraisiais metais teikė seniūnijų darbuotojai buvo gyvenamosios vietos deklaravimas. Kitas seniūnijų patalpose teikiamas paslaugas – pavyzdžiui, socialinės paramos ar vaiko teisių apsaugos, – teikė savivaldybės ar kitų įstaigų darbuotojai. Šias paslaugas gyventojai ir toliau galės gauti artimiausiame biure, be to, nebebus taikomas apribojimas, kad tokios paslaugos teikiamos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Bijosi „gubernatorių“
Reformos oponentai pabrėžia, kad seniūnus neveikliais padarė teisinė bazė, kurioje pastarieji veikia. Kartu pabrėžiama, kad pamirštami pažadai stiprinti savivaldą, įteisinti seniūnų rinkimus. Vietoje to esą bus skiriami „mini gubernatoriai“.
Vilniaus bendruomenių asociacijos nuomone, kurią portalui Balsas.lt perdavė pirmininkas Edmundas Jakubauskas, seniūnijų pertvarka reikalinga, tačiau reikalinga ir platesnė diskusija. Asociacija siūlo sudaryti darbo grupę iš miesto tarybos narių, administracijos ir bendruomenių atstovų, seniūnaičių,mokslininkų.
Pasak E. Jakubausko, derėtų neskubėti su sprendimais. „Mes prieš seniūnijų naikinimą. Pasisakome už seniūnijų funkcijų ir finansavimo stiprinimą“, -–teigia jis.
Kai kurie pertvarkos oponentai taip pat nuogąstauja, kad nuošalios seniūnijos paliekamos ramybėje tik todėl, kad jų turimas nekilnojamasis turtas nėra tiek vertingas. Baiminamasi, kad turtas gali būti išparduotas, o nutarus seniūnijas atkurti joms reikės ieškoti naujų patalpų.
Politologas: reforma, kuri nieko nekeičia
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Antanas Kulakauskas portalui Balsas.lt sakė, kad šią reformą reikia vertinti dviem aspektais. „Savivaldos plėtros prasme tai yra lyg ir žingsnis atgal, bet tie, kas labiausiai rėkia, ir patys nebuvo ja labai suinteresuoti. Iš esmės mažai kas pasikeis – tiesiog A. Zuokas, matyt, susirinks tuos žmones, kuriuos laiko reikalingais ir tiek. Valdininkų nei sumažės, nei padaugės, sutaupyta nieko nebus, nes dar reikės mokėti išeitines pašalpas. Žmonėms daugiau pinigų nebus, o valdžia truputį kitaip stumdys kadrus, nei iki šiol. Juk seniūnų postus tarpusavyje ligi šiol dalijosi partijos, o realiai savivaldai jie mažai ir taip tarnavo. Realios, institucionalizuotos seniūnų veiklos kontrolės iš seniūnijų gyventojų pusės šiaip ar taip nebuvo. Vadinamasias seniūnijų tarybas susirinkdavo patys seniūnai. Galiausiai, naikinama tik viena seniūnija – Viršuliškių, kurią ir taip planuota sujungti su Justiniškių. Visur kitur tą patį darys vadinamieji biurai. Tai šiokia tokia tegul ir nedidelių lėšų valdymo centralizacija ir siekis pakeisti „kadrus“. Dėl to ir universitetuose kartais daromos panašios „reformos“. Dar gali būti, kad kas nors, ką nors išnuomos ar privatizuos. Su savivaldos plėtra, kaip ja sakiau, tai neturi nieko bendro“, – sakė jis.
*******
Naujai įsteigtuose biuruose dirbs Miesto tvarkymo, Viešosios tvarkos, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, Socialinės paramos centro specialistai, gyvenamosios vietos deklaravimo ir interesantų aptarnavimo „vieno kontakto“ principu specialistas bei bendruomenių veiklos koordinatorius.
Vilniuje veiks Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijos bei Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurai.
Šiuo metu iš 5 didžiųjų šalies miestų seniūnijas turi tik Vilnius (21), Kaunas (11) ir Šiauliai (2, nutolusias). Panevėžys ir Klaipėda seniūnijų neturi.
