Pasak organizatorių, jo metu pasisakys parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė bei kiti svečiai.
Vėliau prie Neries bus giedamas romų himnas, žuvusiųjų genocido metu aukų atminimui upe plukdomos gėlės.
Organizatoriai nurodė, jog buvo numatyta ir pakelti romų vėliavą, tačiau Seimas tam nedavė leidimo.
„Romai neturi fizinės valstybės, geografinės. Tai (Seimo kanceliarija – BNS) kaip ir neturi teisinio pagrindo leisti mums išsikelt (vėliavą Nepriklausomybės aikštėje – BNS)“, – BNS sakė Lietuvos romų bendruomenės atstovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
1971 metų balandžio 8 dieną Londone pirmą kartą susirinko Pasaulinis romų kongresas, kurio metu buvo įkurta romams atstovaujanti tarptautinė organizacija „Union Romani Internationale“, o balandžio 8-oji paskelbta Tarptautine romų diena.
Tuo metu, Romų genocido atminimo diena rugpjūčio 2 dieną Lietuvoje pažymima nuo 2019-ųjų, Seimo sprendimu ją įtraukus į atmintinų dienų sąrašą.
1944 metų rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3 tūkst. jame kalintų žmonių.
Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų buvo sistemingai nacių persekiojami, žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Daugiausia jie žudyti Pravieniškių stovykloje, romų žudynės vyko ir Kauno IX forte, Paneriuose, kitur.
2021-ųjų duomenimis Lietuvoje gyveno 2251 romas, beveik ketvirtadalis jų – Vilniuje.
