Vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas dar sausį sakė, kad turėti vandens kelią Nerimi tarp Vilniaus ir Kauno yra įmanoma. Be to, jau nuo 2023 m. rudens pradžios Alytaus rajone pradėti Nemuno valymo darbai.
Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, tokie planai – nepamatuoti ir nepagrįsti bei kelia rimtą grėsmę Lietuvos upių ekosistemoms, biologinei įvairovei, žvejybai bei medžioklei. Anot jo, pragilinus vagas gali būti sunaikinta visa eilė buveinių, žuvų nerštaviečių, o tam tikros rūšys visiškai išnyktų.
„Neries ir Nemuno upės pasižymi turtinga biologine įvairove, kurioje gyvena daugybė žuvų rūšių, paukščių, bestuburių ir kitų vandens organizmų. Upių gilinimo darbai, apimantys vagos valymą, riedulių šalinimą ir kitus hidrotechninius darbus, gali sukelti negrįžtamus pokyčius upių ekosistemose“, – akcentuoja L. Daukša.
„Gamtos tyrimų centro mokslininkų išreikšta pozicija Neries gilinimo klausimu argumentuotai pabrėžia, kad tokie darbai gali padaryti didelę žalą upės ekosistemai ir biologinei įvairovei“, – sako jis.
LMŽD direktorius pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas mažėjantis upių vandeningumas, ypač šiltuoju metų laiku, kuris ir taip apsunkina laivybos sąlygas bei kelia pagrįstas abejones dėl tokių projektų tvarumo.
„Investicijos į upių gilinimą siekiant pritaikyti jas laivybai yra abejotinos tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Maža to, trūksta viešai prieinamų kaštų naudos analizių dėl jau atliktų Nemuno žemupio nuo Kauno gilinimo darbų atsiperkamumo, krovinių gabenimo intensyvumo, jau nekalbant apie klimato kaitą, mažėjantį upių vandeningumą, kuris savaime paneigia bet kokią galimą naudą tokių projektų“, – kalba L. Daukša
Jis pabrėžia, kad upių įgalinimas visuomeniniams poreikiams yra sveikintinas, tačiau tokie sprendimai turi būti logiškai pagrįsti, ekonomiškai paremti, tvarūs ir naudingi.
„Turime šimtmečius siekiančias žvejybos tradicijas, augančią žuvų populiaciją ir atsigaunančius vandens telkinius, tačiau vietoj to, kad tai įgalintume visuomenei, kažkodėl renkamės viso to naikinimo kelią“, – sako LMŽD direktorius.
Kaip 2023 m. rugsėjį skelbė Alytaus savivaldybė, įvertinus gyventojų ir verslo poreikius turėti laivuojamą Nemuno ruožą Alytaus rajone, buvo pasirašyta sutartis su Vandens kelių direkcija, kuria pastaroji įsipareigojo paruošti ir eksploatuoti apie 23,5 km Nemuno upės kelio ruožą Alytaus mieste ir Alytaus rajone nuo Rumbonių iki Radžiūnų.
Tuo metu 2025 m. sausį Vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas tinkalaidėje politika.lt sakė neabejojantis, kad turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir nesudėtinga. Be to, anot jo, esama svarstymų ilginti vandens kelius ir iki kitų miestų – pavyzdžiui, Pabradės ar Ruklos, kur yra įsikūrę kariniai poligonai.
Reaguodamas į tokias V. Vinokuravo kalbas aplinkos ministras Povilas Poderskis yra sakęs, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
