Po, tarptautinių stebėtojų vertinimu, neskaidrių Baltarusijos parlamento rinkimų Lietuvos politikai nenori atsisakyti draugiško bendravimo su Minsku galimybės.
Vilniuje antradienį vykusiuose Lietuvos politinių partijų ir Baltarusijos politikos ekspertų debatuose „Ar verta judinti Lietuvos ir Baltarusijos santykius?“ buvo išsakytos ne vien neigiamos pastabos autoritarinio režimo Baltarusijoje atžvilgiu, bet ir apžvelgtos optimistinės galimybės užmegzti šiltesnius santykius su Minsku bei taip paskatinti demokratizacijos procesus kaimyninėje valstybėje.
Seimo grupės ryšiams su Baltarusija pirmininkas socialliberalas Vaclavas Stankevičius teigė, jog daug metų Europos Sąjunga (ES) demokratiją Baltarusijoje bandė skleisti per opozicines šalies jėgas, tačiau ši strategija nebuvo veiksminga dėl esamo opozicijos susiskaldymo. V.Stankevičius pabrėžė, jog rugsėjo pabaigoje šalyje įvykę parlamento rinkimai tik dar kartą patvirtino, kad Baltarusijos opozicinės jėgos nėra vieningos.
Parlamentaras aiškino, jog nereikia ignoruoti opozicijos, bet tuo pačiu derėtų platinti ir dialogą su oficialiuoju Minsku. V.Stankevičius pateikė Europos Tarybos (ET) pavyzdį, kurios Parlamentinėje Asamblėjoje Baltarusija neturi ne tik stebėtojo, bet net specialaus svečio statuso. Specialaus svečio statusas ET Parlamentinėje Asamblėjoje Baltarusijai buvo sustabdytas 1997 metų sausį.
Su tokia parlamentaro nuomone nesutiko Baltarusijos jaunimo judėjimų aktyvistai, kurie teigė, jog draugiškas dialogas būtų užmegztas ne su oficialiuoju Minsku, tačiau su šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka. Baltarusijos jaunimo aktyvistai siūlė gerai pagalvoti prieš pasirenkant tokią diplomatinę politiką, mat tuomet Lietuva užmegztų draugiškus santykius su autoritarinio režimo vadovu, kuris kalina ir represijomis slopina opozicijai pritariančius šalies piliečius.
Vis dėlto daugelis debatų dalyvių sutiko, jog tolimesnis politinių ir ekonominių sankcijų taikymas Baltarusijos atžvilgiu būtų labai naudingas Rusijai. Baltarusijos politologas Dzianis Melyantsou šias sankcijas įvardino, kaip kenkiančias šalies gerovei ir neduodančias jokio teigiamo poveikio.
ES yra nutraukusi beveik visus santykius su Baltarusija, paskelbusi jai ekonomines sankcijas bei uždraudusi atvykti A.Lukašenkai ir kitiems šalies lyderiams, kuriuos kaltina rinkimų klastojimu bei susidorojimu su opozicija.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, iš vienos pusės, diktuoja griežta ES pozicija prezidento A.Lukašenkos ir demokratijos padėties šioje šalyje atžvilgiu, iš kitos pusės - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija prognozavo, jog rugsėjo 28 dieną vykę Baltarusijos parlamento rinkimai galėjo teigiamai paveikti ES bei kaimyninės valstybės santykius, jei juose nebūtų buvus suvaržyta teisė šalies piliečiams pareikšti savo valią.
Iš 263 asmenų, kandaditavusių į 110 vietų turinčius žemuosiuosius parlamento rūmus, tik 70 sudarė opozicijos atstovai, o visi kiti yra prezidento A.Lukašenkos šalininkai. Į parlamentą per rinkimus nepateko nė vienas opozicijos atstovas.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), siuntusi į Baltarusiją 300 tarptautinių rinkimų stebėtojų, savo išvadose pranešė, jog rinkimai neatitiko Vakaruose demokratiniams rinkimams taikomų standartų.
