Politikas į policiją atvyko lydimas advokato.
„Aišku, kad ne. (..) Tačiau jeigu ką įžeidžiau, galiu atsiprašyti ir viešai, ir raštiškai, jeigu reikia“, – po apklausos žurnalistams sakė V.Uspaskichas, paklaustas ar prisipažįsta kaltas dėl jam pateiktų įtarimų.
Jis teigė, kad tuo metu, kai komentavo teismo nuosprendį, grįžo iš Rusijos, kurioje gimė ir augo, mąstė rusiškai ir netaisyklingai išsireiškė lietuviškai.
Politikas tvirtino nemanąs, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir jų įžeisti nenorėjęs.
„Keista, kad ši byla nagrinėjama nelabai vėl teisingai. Apklausti trys teisėjai atskirai, ir žodis į žodį surašytas protokolas trijų teisėjų, jų parodymai žodis į žodį, nors kalbėta atskirai. (...) trys žmonės kalba žodis į žodį, su tais pačiais kableliais. Ką tai sako? Kad vėl kurpiama byla, ne nagrinėjimo, ne tiesos ieškojimo. Ar tai apklausa apygardos teisėjų? Jie paaukštinti iki Apeliacinio“, – teisėjų apklausa stebėjosi politikas.
Jis demonstravo Vilniaus apygardos teismo teisėjų apklausų dokumentus, kuriuose teisėjai sako, kad jiem padaryta neturtinė žala ir prašo būti pripažinti juos nukentėjusiais.
V.Uspaskichas sakė, kad su šia byla jis eis iki Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ten parodys, jo teigimu, vienodus teisėjų apklausos protokolus.
Europarlamentrui įtarimai tame pačiame policijos padalinyje buvo pateikti gruodžio 7 dieną.
Politiko advokatas Algirdas Miškinis tvirtino, kad nusikaltime, kuriuo įtariamas jo klientas, yra svarbi tyčia.
„Aš manau, kad pas jį tos tyčios nebuvo, tie žodžiai nuskambėjo spontaniškai“, – teigė advokatas.
Žiniasklaidos 2013 metų rugpjūtį Vilniaus oro uoste nufilmuotame reportaže V.Uspaskichas Darbo partijos bylą nagrinėjusius Vilniaus apygardos teismo teisėjus pavadino nusikaltėliais, bailiais ir nesavarankiškais.
Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi tuometinio Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą dėl V.Uspaskicho viešų pasisakymų apie sprendimą Darbo partijos byloje priėmusius teisėjus, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbą teismui. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Kiekvienas turi teisę į žodžio laisvę. Teisė kritikuoti teismus negali būti ribojama, kaip ir teisė naudotis viešais pasisakymais kaip gynybos metodu. Tačiau tai negali peržengti įstatymo leidėjo nustatytų ribų ir tapti teismo ir teisingumą vykdančių teisėjų niekinimu dėl jų veiklos“, – yra sakęs G.Kryževičius.
Šiemet gegužę Europos Parlamentas panaikino Darbo partijos įkūrėjo teisinę neliečiamybę ir leido europarlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teismo įžeidimo. Neliečiamybės panaikinimas leido prokurorams pratęsti ikiteisminį tyrimą dėl V.Uspaskicho pasisakymų apie jo bylą nagrinėjusius Vilniaus apygardos teismo teisėjus.
Gruodžio 16 dieną Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamąją bylą, verdiktas bus skelbiamas kitų metų vasario 1 dieną.
2013 metų liepos 12 dieną už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvusiam Darbo partijos vadovui V.Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui – per 10 tūkst. eurų baudą. Buvusi partijos buhalterė Marinai Liutkevičienė tuomet nuteista vienų metų laisvės atėmimo bausme. Kartu nuteistai parlamentarei Vitalijai Vonžutaitei skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Dabar jos byla atskirta į atskirą, nes moteris dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose.
Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė tiek nuteistieji, tiek prokuratūra. Prokuroras apeliacinio teismo siūlo bausmes griežtinti, kaltinamieji prašo juos išteisinti, teigdami, kad tai politinė byla.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (6,6 mln. eurų) išlaidų.