Ekspremjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, sakydamas, kad „artėjame prarajos link milžiniškais žingsniais“. Premjeras naujienų agentūrai ELTA piktinosi tuo, kaip I. Šimonytės ministrų kabinetas tvarkosi su COVID-19 pandemija, migrantų krize bei ekonominiais klausimais.
„Vidaus reikalai, sveikatos priežiūra, ekonomika taip pat. Pasižiūrėkite, kas darosi su kainų pasiutpolke, infliacija, energetiniai resursai, rinkų praradimas... Ekonomikos atsigavimas taip pat yra labai svarbu. Čia matome tik TikTok‘o šou, bet ne konkrečius sprendimus“, – sakė S. Skvernelis.
Jis I. Šimonytei siūlo vienu ypu keisti tris ministrus – sveikatos apsaugos, vidaus reikalų bei ekonomikos ir inovacijų.
Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, rugsėjo pradžioje interviu 15min pareiškęs:
„Aš nebūsiu pranašas arba pasakymas nenuskambės naujai, kad turime vieną silpniausių Vyriausybių Lietuvos istorijoje“.
„Juokiasi puodas, kad katilas juodas“
Kiek objektyvi šių dviejų opozicinių jėgų atstovų kritika valdančiųjų suformuotam ministrų kabinetui? Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad opozicionierių kritikos nereiktų sureikšminti.
„Jeigu įsiklausymo nevertas kažkoks praeitos Vyriausybės veikėjas taip sako, nereiškia, kad reikia traktuoti savo sprendimus, kaip nuolaidas jam. Jis tik stovi šalia kelio ir kritikuoja. Tai žmogus, kuris tiesiog renka sau populiarumą. Todėl apskritai nesureikšminčiau, ką kalba iš paraščių koks buvęs politikas, kuris net nėra Seime“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
„Politinės kultūros prasme, arogancijos prasme, mažai kuo skyrėsi ana Vyriausybė ir ši. Taigi čia juokiasi puodas, kad katilas juodas“, – pridūrė jis.
Jis taip pat prisiminė, kad dalį problemų, kurioms sprendimų dabar ieško I. Šimonytės Vyriausybė, teko patirti ir pačiam S. Skverneliui.
„Jeigu kalbėti apie pagrindines problemas, su kuriomis susiduria ir nelabai susitvarko šita Vyriausybė, tai su jomis susidūrė ir lygiai taip pat nesusitvarkė ir S. Skvernelio Vyriausybė.
Džiūgauti, kritikuoti lengva, bet jie patys pradėjo šitą istoriją, patys iš verslininkų šaipėsi, sakydami, kad, jeigu jie du mėnesius neišgyvena be pajamų, tai jie blogi verslininkai“, – vardijo B. Ivanovas.
Pakeisti ministrus būtų simbolinis gestas
Tačiau VDU docentas neskuba kategoriškai neigti, kad Vyriausybei būtų į naudą persikrauti. Tiesa, jis pripažįsta, kad prastai visuomenės vertinamų ministrų, pavyzdžiui, Arūno Dulkio, Aušrinės Armonaitės ar Agnė Bilotaitės pakeitimas būtų tik simbolinis veiksmas.
„Didžiausia problema dabar yra visuomenės pasitikėjimas ir sąmoningumas. Visuomenė kategoriškai nepasitiki šita valdžia. Valdžios tam tikras perkrovimas, atsinaujinimas reikalingas tam, kad pavyktų kilstelėti sąmoningumą, kad visuomenė matytų, jog reaguojama.
Nemanau, kad atėjus naujiems ministrams būtų geriau, čia ne apie tai. Tiesiog kalba eina apie pasitikėjimą. Pats ministro pakeitimas šiuo atveju perkrautų situaciją ir galbūt valdžia sulauktų didesnio atgarsio, galbūt visuomenė labiau įsiklausytų“, – svarstė B. Ivanovas.
Vyriausybės dėl kainų šuolio nekritikuoja
Opozicijai, kuri Vyriausybę kaltina dėl elektros ar šildymo kainų šuolio, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atsako, kad kainų pokyčiai susiję su globaliomis tendencijomis, o ne konkrečios Vyriausybės darbu.
„Tai 100 proc. yra išoriniai veiksniai. Ir kitose šalyse situacija yra daug blogesnė nei Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje yra stabdomos gamyklos, trūksta elektros tiekimo kažkuriuose regionuose.
Yra didelė energijos krizė visame pasaulyje. Tai reikia labai įtempti fantaziją, norint pritempti prie Lietuvos Vyriausybės šitos energetinės krizės ištakas. Tai nepagrįsta kritika“, – tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Visai neseniai I. Šimonytė Seime, paklausta apie šildymo kainų augimą, atkreipė dėmesį, kad pokytis atrodo didelis, jį lyginant su praėjusio sezono kainomis, mat jos buvo rekordiškai mažos.
„Tas kainų lygis, kuris buvo praėjusį šildymo sezoną, tiesiog buvo išskirtinai žemas. Todėl, kad dėl tarptautinės ekonominės konjunktūros priežasčių kainos tiesiog labai nukrito.
Tai šiuo metu, taip, čia yra toks psichologinis veiksnys, kad kainų augimą, skirtingai nuo pajamų augimo, žmonės atsimena ilgiau. Bet vis dėlto tai yra labiau grįžimas į 2019–2020 metų šildymo sezoną, negu kažkas išskirtinai nepastebėto. O pajamos per tą laikotarpį žmonių padidėjo visose kategorijose gana ženkliai“, – Seime tvirtino I. Šimonytė.
N. Mačiulis patvirtina šiuos premjerės žodžius. Jo teigimu, dujų ir kartu šildymo brangimą Lietuvoje iššaukė nepalankios aplinkybės žaliavų rinkose.
„Akivaizdu, kad pastaruosius kelerius metus dujos buvo labai pigios, jų kaina buvo istorinėse žemumose ir dėl to vartotojai galėjo džiaugtis. Dabar kainos rinkose yra pakilusios kelis kartus, o ne keliolika ar keliasdešimt procentų. Natūralu, kad tai atsispindi ir galutinio vartojimo kainose, ir vartotojų kišenėse“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės rankose atsiduria kompensacijos už šildymą. Tačiau ir už jas, kaip akcentuoja N. Mačiulis, turės sumokėti ne kas kitas, o tie patys vartotojai.
„Visuomet turime pripažinti, kad, jeigu Vyriausybė vienomis ar kitomis priemonėmis bandys dirbtinai sumažinti kainas, pardavinėti vartotojams už mažesnę nei savikainą kainą, tai bus daroma visų mokesčių mokėtojų sąskaita, kažkas turi už tai sumokėti“, – pažymėjo N. Mačiulis.
Priežasčių pakeisti Armonaitę – nėra
Kalbėdamas apie opozicijos raginimą keisti kelis ministrus, N. Mačiulis teigia, kad rasti objektyvių argumentų, už ką Vyriausybė turėtų atsisveikinti su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, sunku. Pasak ekonomisto, net ir COVID-19 pandemijos kontekste Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo ypač geri.
„Jeigu mes ignoruotume tą išorinį veiksnį, susijusį su elektros ir dujų kainų šuoliu tarptautinėse rinkose, ekonominiai procesai ir ekonominės tendencijos Lietuvoje buvo išskirtinai geros tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Tiek žiūrint į tokius rodiklius kaip BVP, kuris apskritai pasiekė labai greitai prieš krizę buvusį lygį, ir investicijų augimas, atlyginimų augimas, darbo vietų kūrimas. Tai čia tikrai su žiburiu sunku rasti gilesnių problemų. Net ir tokių socialinių rodiklių, kaip skurdo mažėjimas“, – vardijo N. Mačiulis.
Jis priduria, kad dėl ekonominio stabilumo ir augimo nėra atsakinga vien tik A. Armonaitė ar tik viena konkreti Vyriausybę, tačiau objektyvių priekaištų ministrei ekonomistas nemato.
„Esmė tame, kad, jeigu reikėtų pateikti sąrašą kažkokių objektyvių makroekonominių kriterijų, pagal kuriuos mes regresuojame ar atsiliekame nuo kitų valstybių dabartinės pandemijos kontekste, tai atsakymas turbūt būtų tyla. Būtų tikrai sunku rasti kažkokių pavyzdžių, dėl kurių mes blogąja prasme išsiskirtume iš kitų ES valstybių“, – sakė N. Mačiulis.
