„Šitai sričiai esant nesutvarkytai susiduriame su situacija, kad žmonės gali ir nežinoti, ar tos paslaugos kokybiškos, saugios, ar tie žmonės turi atitinkamą išsilavinimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot jo, numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.
Tarp alternatyvios medicinos paslaugų ministras minėjo delfinų terapiją, dėlių terapiją, akupuntūrą, kaniterapiją (terapiją su šunimis).
Anot A. Verygos, naujasis įstatymas apibrėš į klasikinės medicinos sampratą netelpančias sveikatos priežiūros praktikas, joms bus nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai.
Kaip problemą A. Veryga nurodė tai, kad šiuo metu vartotojui tampa sudėtinga atskirti, kurios iš alternatyvių praktikų yra skirtos sveikatinimui, o kurios ne.
„Kol norima prisitraukti klientą ar pacientą, pristatoma kaip sveikatos gerinimo procedūra, jei kas atsitinka, sakoma, kad tai švietimo ar saviugdos procedūra. Problemų patiria visi, ir pacientai, kurie neapsaugoti, ir specialistai, kurie neaišku, ar turi išsilavinimą“, – sakė ministras.
„Dažnai pasitaiko, kad tais atvejais, kai paslaugos būna suteikiamos sėkmingai, jos teikėjas savo paslaugas pristato kaip sveikatinimo veiklą, tačiau nesėkmės atvejais, kai žmonės patiria žalą, šios paslaugos interpretuojamos kaip nepriskiriamos sveikatinimo paslaugoms. Taip tikrai neturi būti, o kiekvienas žmogus turi žinoti, kokią paslaugą jis perka ir kokios pasekmės gali būti“, – sakė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo įstatymo projektu yra siekiama, jog papildomai ir alternatyviai sveikatos priežiūros veiklai priskirtinas paslaugas teiktų kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai, įgiję tam būtiną kvalifikaciją.
„Tai pat labai svarbu, kad paslaugos teikėjai laikytųsi visų šiai veiklai plėtoti planuojamų nustatyti šios veiklos paslaugų teikimo ir higienos normų reikalavimų“, – sakė A. Šešelgis.
SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėja Jūratė Martinonienė sakė, kad alternatyvios medicinos paslaugas teikiantiems asmenims reikės aukštojo išsilavinimo, kai kurioms sritims bus reikalaujama baigtų medicinos, farmacijos mokslų.
„Iš esmės turės turėti aukštąjį išsilavinimą, pagal atskiras paslaugų grupes nurodyta, kokių studijų sričių ir krypčių specialistai, gavę papildomą alternatyvios sveikatos priežiūros išsilavinimą, galėtų gauti papildomos alternatyvios sveikatos priežiūros pažymėjimą“, – sakė J. Martinonienė.
„Pavyzdžiui, natūralios ir liaudies medicinos, turinčios biologinį poveikį, specialistams numatyta, kad (teikti paslaugas – BNS) gali tik asmenys, kurie baigę mediciną, farmaciją, visuomenės sveikatą ir papildomai alternatyvios medicinos studijų programas“, – sakė SAM atstovė.
Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.
