Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad beveik nė vienas viešųjų pirkimų konkursas neapsieina be teismų. Dėl tokios kai kurių verslininkų taktikos valstybė patiria didžiulius nuostolius.
Šiukšlių vežėjų, arenos operatoriaus, Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukcijos, gatvių valymo - tai tik keletas pastarojo meto Klaipėdoje vykusių viešųjų konkursų, kurių peripetijas turi nagrinėti teismai. Dabar dėl bylinėjimosi iškilo grėsmė, kad nebus rekonstruota pirmoji Klaipėdos vandenvietė, kurios vandenyje, tiekiamame pusei uostamiesčio, yra per daug fluoro ir amonio.
Skaidrinti viešuosius pirkimus užsimojusios Ūkio ministerijos vadovai tikina, kad kartu kovos ir prieš verslininkų piktnaudžiavimą vilkinant viešuosius pirkimus - Seimui jau yra pateiktos atitinkamos įstatymų pataisos.
Grėsmė svarbiam projektui
Vakar Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje UAB "Senasis akvedukas" siekia, kad būtų pripažintas negaliojančiu AB "Klaipėdos vanduo" Viešojo pirkimo komisijos sprendimas. Trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvauja bendrovė "Lemminkainen Lietuva".
Pasak "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno, nesutarimai kilo dėl šių metų pradžioje bendrovės paskelbto konkurso pirmosios vandenvietės, kurios vanduo tiekiamas šiaurinei miesto daliai, rekonstrukcijai. Šios vandenvietės vandenyje yra per daug fluoro ir amonio. Dėl to čia būtina įrengti filtrus. Bendrovė parašė paraišką ir šiems darbams gavo Europos Sąjungos (ES) finansavimą.
"Šis projektas - itin sudėtingas technologiniu požiūriu, todėl potencialiems dalyviams buvo keliami specifiniai reikalavimai. Pretendentas iki dokumentų pateikimo mūsų konkursui turėjo būti pastatęs ir atidavęs eksploatuoti apie pusę mums reikalingo galingumo turinčius filtrus (mažiausiai 400 kubinių metrų per valandą), šalinančius 2 rodiklius, iš kurių vienas turėtų būti amonis arba fluoras. Tokie konkretūs reikalavimai buvo keliami, nes objektas turi didžiulę reikšmę visam Klaipėdos miestui ir negalima rizikuoti vertinant rangovo kvalifikaciją, nes jau yra skaudžių pavyzdžių. Pavyzdžiui, trečiojoje vandenvietėje vandens gerinimo stotį stačiusi Danijos firma tik per trejus metus po objekto užbaigimo sugebėjo jį sureguliuoti taip, kaip jis ir turi veikti. Neseniai Neringoje pastatyti valymo įrenginiai iš vandens nepašalina amonio, nors turėtų tai daryti", - sakė L. Makūnas.
Išanalizavus dalyvių pasiūlymus paaiškėjo, kad mažiausią kainą pasiūliusios bendrovės "Senasis akvedukas" ir "Lemminkainen Lietuva" neatitinka kvalifikacinio reikalavimo, nes jų bendrovei "Palangos vandenys" pastatyti filtrai šalina tik vieną rodiklį - fluorą.
"Vėliau, kai minėtosios bendrovės pateikė pretenzijas dėl mūsų Viešojo pirkimo komisijos sprendimo, pradėjome analizuoti ir kitus, papildomai gautus dokumentus. Jie parodė, kad minėtosios bendrovės neatitinka ir dar keleto kvalifikacinių kriterijų. Pasirodo, minėtųjų Palangoje pastatytų filtrų galingumas yra ne 400 kubinių metrų per valandą, o tik 240. Be to, juos valstybinė komisija priėmė tik šių metų balandį, o pagal mūsų konkurso sąlygas darbai turėjo būti atlikti ir priimti iki paduodant dokumentus - tai yra iki šių metų kovo 5 dienos", - teigė "Klaipėdos vandens" vadovas.
Visgi minėtosios bendrovės nesutiko su tokiais argumentais ir kreipėsi į teismą. Tačiau L. Makūną stebina ne šis faktas, o tai, kaip elgiasi ir kituose AB "Klaipėdos vanduo" paskelbtose konkursuose dalyvaujanti bendrovė "Lemminkainen Lietuva".
"Skunde teismui dėl pirmosios vandenvietės teigiama, kad jie pašalinti iš konkurso ne dėl netinkamos kvalifikacijos. Akcentuojama, kad jų pasiūlyta kaina yra 8,5 milijono litų mažesnė ir jeigu bus sudaryta sutartis su žymiai didesnę kainą pasiūlysiu teikėju, "valstybei būtų padaryta žymi žala, esant ekonominiam sunkmečiui tai būtų nusikalstamas biudžeto pinigų iššvaistymas". Tuo metu kitame mūsų konkurse dėl tinklų tiesimo dalyvaujanti ir pretenziją pateikusi ketvirtoje vietoje likusi "Lemminkainen Lietuva" jau tvirtina, kad mažiausia pasiūlyta kaina nuo vidurkio skiriasi daugiau kaip 42 procentais, "todėl jis savaime laikytinas neįvykdomu ir atmestinas be papildomų pasiūlymų pagrįsti kainas". Esą šio pasiūlymo kaina yra apskaičiuota neprotingai ir nepamatuotai maža, tad dėl to kyla realus pavojus projekto tinkamam įvykdymui", - pasakojo L. Makūnas.
Labiausiai pokalbininkui nerimą kelia tai, kad užsitęsus bylinėjimuisi įmonė gali netekti milijoninio ES finansavimo šiam projektui, mat sutartyje yra numatyti griežti darbų atlikimo terminai.
O rekonstruoti pirmąją vandenvietę būtina, nes fluoro poveikis žmonių sveikatai yra nevienareikšmis. Teigiamas fluoridų poveikis - dantų ėduonies prevencija (didėjant suvartojamam fluoro kiekiui, mažėja ėduonies paplitimas bei intensyvumas). Neigiamas poveikis - vaikų dantų fluorozės vystymasis. Fluorozė - tai dantų liga, prasidedanti danties vystymosi ir mineralizacijos periodu vaikams nuo 3 iki 8 metų.
Neigia vandentiekininkų argumentus
UAB "Lemminkainen Lietuva" generalinis direktorius Aivaras Antanaitis žurnalistui pareiškė nekomentuosiantis susiklosčiusios situacijos, nes "Senasis akvedukas" pagal pasirašytą sutartį yra "vedantieji partneriai" ir jis esą negali nieko komentuoti.
"Dėl jūsų minimo tinklų konkurso, yra ir daugiau motyvų, ne tik nepagrįstai maža kaina, bet apie juos nekalbėsiu, nes viską bus galima sužinoti teisme. Jei kalbėtume prieš jį - padarytume meškos paslaugą", - teigė A. Antanaitis.
UAB "Senasis akvedukas" vadovas Algimantas Paškevičius tikino, kad bendrovės tikrai atitinka visus konkurso kvalifikacinius reikalavimus.
"Kadangi esame tuo tikri, todėl ir kreipėmės į teismą. O dėl "Lemminkainen Lietuva" veiksmų galiu pasakyti tik tiek, kad visi verslininkai juk kovoja už galimybę gauti darbo, tad ir naudoja visus galimus argumentus", - sakė A. Paškevičius.
Tuo metu UAB "Palangos vandenys" direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad bendrovė "Klaipėdos vanduo" pašalindama iš konkurso "Lemminkainen Lietuva" ir UAB "Senasis akvedukas" naudojo teisingus argumentus.
"Mums pastatyti filtrai yra skirti šalinti fluorą. Jie buvo pradėti montuoti 2008-ųjų sausio 8 dieną, komisija juos priėmė 2009-ųjų balandžio 17 dieną. Darbai turėjo būti baigti sausį, bet terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, nes elektrikai nebuvo atlikę laiku savo darbų. Filtrų galingumas - 240 kubinių metrų per valandą", - vardijo duomenis A. Žutautas.
Neigia protekcijas
Kalbėdamas su žurnalistu "Klaipėdos vandens" vadovas L. Makūnas darė prielaidą, jog "Lemminkainen Lietuva" ir UAB "Senasis akvedukas" konkurso rengėjus gali kaltinti neva proteguojant antroje vietoje likusią bendrovę "Hidrostatyba", kuri prieš tai buvo laimėjusi konkursą atlikti kai kuriuos darbus įgyvendinant ES remiamą projektą "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje".
"Taip, "Hidrostatyba" buvo laimėjusi konkursus atlikti liūto dalį darbų. Pradinėje stadijoje jie buvo įvertinti apie 93 milijonus litų. Pasirašius sutartis visi šie pinigai galėjo būti ir išleisti - reikėjo tik pasirašinėti darbų aktus pernelyg į juos nesigilinant. Tačiau mes iš "tos didelės meilės "Hidrostatybai" ją spaudėme taip, kad pavyko sutaupyti apie 7,3 milijono litų", - aiškino L. Makūnas.
Galiausiai, pokalbininko teigimu, dėl to, kas taps minėto projekto rangovais, sprendė Aplinkos projektų valdymo agentūros sudaryta komisija, tarp kurios narių buvo tik vienas "Klaipėdos vandens" atstovas.
Skundų - aibės
Klaipėdoje vykdytų viešųjų pirkimų, kurių rezultatus nelaimėję verslininkai apskundė teismui - dešimtys. Viena įmonė taip sustabdė konkursą, kuriuo uostamiestis buvo padalintas į tris zonas ir kiekvienai jų norėta parinkti po konkretų atliekų vežėją. Iki šiol tebevyksta bylinėjimasis dėl pradėtos statyti Klaipėdos arenos operatoriaus. Neseniai buvo apskųsti mechanizuoto Klaipėdos gatvių valymo konkurso rezultatai.
Bene garsiausiai pastaruoju metu buvo nuskambėjusi istorija dėl Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo išrenkant akvariumo rekonstrukcijos rangovą.
Pernai ši komisija minėtiems darbams atlikti pasirinko ir "Klaipėdos vandens" istorijoje figūruojančią bendrovę "Hidrostatyba", kuri preliminarioje eilėje buvo likusi šešta - per vidurį. Ji siūlė darbus atlikti už 13 mln. litų. Muziejaus vadovai tvirtino, kad "Hidrostatyba" buvo pasirinkta remiantis autoritetingų ekspertų išvadomis, jos pasiūlyta kaina buvo labiausiai pagrįsta.
Pirmoje eilės vietoje atsidūrusi Telšių bendrovė "Vėtrūna", darbus pasišovusi atlikti už 9 mln. litų, apskundė minėtąjį sprendimą. Spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas telšiškių prašymą patenkino iš dalies. Jis panaikino eiliškumą, tačiau atsisakė tenkinti prašymą laimėtoju paskelbti pačią "Vėtrūną". Konstatuota, kad abiejų bendrovių pasiūlymai turėjo trūkumų.
Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė "Vakarų ekspresui" sakė, kad šį teismo sprendimą apskundė visos pusės, tad jis neįsigaliojo ir akvariumo rekonstrukcijos darbai toliau liko įstrigę.
"Ši istorija yra skaudi, bet gera pamoka. Galbūt geriau reikia pasirinkti mažiausią pasiūlymą ir bylinėjimąsi pradėti tik tada, kai jį pateikęs rangovas pradeda spausti dėl papildomo finansavimo", - sakė O. Žalienė.
"Pamažu pasieksime rezultatų"
Rimantas ŽYLIUS, ūkio viceministras:
Seimui jau pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama ir praskaidrinti viešuosius pirkimus, ir sumažinti verslininkų norą piktnaudžiauti padavus skundą teismui.
Dabar teismas, nagrinėdamas skundą dėl viešųjų pirkimų, turi vykdyti visą procesą. Mūsų siūlomomis pataisomis būtų įvedamas rašytinis tokių skundų nagrinėjimo procesas. Viešųjų pirkimų procedūros visada yra tiksliai protokoluojamos, tad įsigaliojus pataisoms teisėjui užtektų peržiūrėti visą dokumentaciją ir priimti sprendimą nekviečiant jokių liudytojų ir taip toliau. Tai gerokai sutrumpintų procesą, nes dabar apie 60-80 procentų verslininkų skundų yra niekiniai, kuriais paprasčiausiai siekiama vilkinti procedūras.
Kitomis pataisomis siekiama maksimaliai praskaidrinti viešųjų pirkimų procesą - perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos iš anksto paskelbti technines konkurso sąlygas, kad savo pastabas galėtų pateikti ir potencialūs dalyviai, ir visuomenė. Taip būtų galima išvengti atvejų, kai sąlygos ruošiamos specialiai vienam tiekėjui. Jei sąlygų rengėjai nereaguotų į argumentuotas pastabas, tai jau būtų akivaizdus signalas jais susidomėti atitinkamoms institucijoms.
Nemanau, kad šios pataisos iškart duos didelį efektą, bet pamažu tikrai pasieksime gerų rezultatų.
"Nesureguliuota teisinė bazė"
Jonas DUMAŠIUS, "Hidrostatybos" valdybos pirmininkas:
Nėra daug kompanijų, kurios akivaizdžiai neatitikdamos kvalifikacinių reikalavimų pultų į teismus ir taip temptų procesus. Tokie dalykai tikrai prasilenkia su verslo etika. Kartais būna įvairiausių kabinėjimosi atvejų ir iš viešųjų pirkimų komisijų, bet tikrai žymiai rečiau, nei iš konkurentų.
Blogiausia, kad šioje vietoje yra nesutvarkyta teisinė bazė. Bylinėjimasis trunka labai ilgai, dažnai remiamasi emociniais, o ne techniniais argumentais - teisėjas juk nėra įvairių technologinių niuansų žinovas. Kol jis išsiaiškina, kol įsigilina, procesas užtrunka labai ilgai. O tai jau labai kenkia ir užsakovams, kurie negali laiku atlikti darbų, o kartais net patiria finansinių nuostolių - netenka finansavimo ir panašiai. Nekokioje padėtyje atsiduria ir konkurso dalyviai - negali normaliai planuoti kitų savo darbų. O tas, kuris skundžiasi, paprastai elgiasi kaip šuo ant šieno - nei pats ėda, nei kitam duoda. Ir kodėl jam taip nesielgti, jei jis vienintelis tokioje situacijoje niekuo nerizikuoja. Jei bylinėjimuisi pasibaigus ne jo naudai grėstų didžiulės sankcijos, tada gal būtų pagalvojama prieš darant.
Martynas VAINORIUS
