Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį nagrinėjo Konstitucijos pataisą, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei leistų kandidatuoti į Seimą.
Rugsėjo pabaigoje po pateikimo Seimas pritarė šiam Konstitucijos pakeitimui. Tuomet už tai balsavo 93 Seimo nariai, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
Konstitucijos pataisą teikia 95 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir valdančiųjų, ir opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai.
Gali priimti dar šioje kadencijoje
Kalbėdamas Žmogaus teisių komitete, V. Pranckietis džiaugėsi, kad pataisa po pateikimo buvo priimta praktiškai vieningai.
„Labai viliuosi ir tikiuosi, kad žengsime šį žingsnį“, – teigė Seimo pirmininkas.
Komitete buvo išsakytas palaikymas pataisai, nes ją priimti skatina Europos Sąjungos ministrų taryba. Taip pat, priėmus šią pataisą, Lietuva taptų pirmąja Europos valstybe, kuri įteisintų terminuotą draudimą negrįžti politikams į Seimą, tačiau neleis tapti Seimo pirmininku, ministru ir premjeru. Dėl to, gali kilti nesklandumų ir nesutarimų, nes renkamos pareigos bus diferencijuojamos.
Konservatorius Sergejus Jovaiša teiravosi, kada bus balsuojama dėl šios pataisos. V. Pranckietis svarstė, kad svarstymo ir priėmimo stadijos galėtų vykti Seimo pavasario sesijoje. Tai reiškia, kad R. Paksui ir N. Venckienei kelią ateityje patekti į parlamentą atverti galėtų dar šios kadencijos Seimas.
Komitetas Konstitucijos pataisai pritarė bendru sutarimu. Toliau ji bus nagrinėjama kituose komitetuose.
Taikytų ne tik Paksui, bet ir Venckienei
Rugsėjo pabaigoje, pristatydamas pataisą, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad ši pataisa teikiama, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso.
„Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš priklausymo Europos Tarybai“, – Seime kalbėjo V. Pranckietis.
Į Lietuvą ekstradicijos būdu grąžinus Neringą Venckienę, V. Pranckietis žurnalistams tvirtino, kad ši Konstitucijos pataisa kelią parlamentą atvertų ir buvusiai teisėjai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl Rolando Pakso, jei mes priimsime Konstitucijos pataisą čia Lietuvoje, ta pataisa galios ir Venckienei. Po dešimties metų ji vėl galės pretenduoti būti Seimo nare“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Buvusi teisėja N. Venckienė į Lietuvą buvo pargabenta praėjusios savaitės trečiadienį, iki tol ji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime.
N. Venckienei pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Ji įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Buvusi teisėja ir politikė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
