Už prezidento pasiūlymą balsavo 73 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 5 parlamentarai. Prezidento pasiūlytiems projekto pakeitimams reikės pereiti svarstymo ir priėmimo stadijas parlamente.
Jei prezidento siūlymai pereis šias stadijas, į Lietuvą nebus galima importuoti ne tik Astrave, bet ir kitose nesaugiomis Seimo pripažintose branduolinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos.
Baiminasi, kad Astravo elektra vis tiek pasieks Lietuvą
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius priminė, kad 2017 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriame draudžiama Lietuvoje parduoti Astrave pagamintą elektros energiją. Prezidentūros vertinimu, būtina užtikrinti daugiau priemonių, kurios užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintą elektrą parduoti mūsų šalyje.
Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad palaikys prezidento pasiūlymus, tačiau abejojo, ar tai visiškai užkirs kelią Astrave pagamintą elektros energiją. Politikas iškėlė teoriją, kad ši elektros energija gali pasiekti Suomiją, o per šią šalį Astrave pagaminta elektros energija galėtų pasiekti Lietuvą.
J. Neverovičius teigė, kad būtų to išvengta, būtinas elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais. Pasak prezidento patarėjo, tai visiškai užkirstų kelią Astrave pagamintai elektros energijai pasiekti Lietuvą.
Pasak J. Neverovičiaus, prezidentas stengiasi regiono partnerius ir Europos Sąjungą įtraukti į Astravo elektrinės problematikos sprendimą. Tačiau, anot J. Neverovičiaus, tam būtina vienybė pačioje Lietuvoje.
Frakcijai „Lietuvos gerovei“ atstovaujantis Algimantas Dumbrava teiravosi, ar G. Nausėda nesiruošia susitikti su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, kuris greitu metu viešės Latvijoje. J. Neverovičius tvirtino, kad apie galimą tokį susitikimą nėra girdėjęs.
Konservatorius Paulius Saudargas pastebėjo, kad Lietuvos energetikoje yra du „mega iššūkiai“: Astravas ir elektros sinchronizacija. Tačiau, politiko teigimu, klausimų kelia tai, kad su Baltarusija elektros jungtys planuojamos išlaikyti iki 2025 m. Jis tvirtino, kad bet koks dėmesys aktyvesnei sinchronizacijai yra svarbus.
„2025 metų scenarijus yra gerokai pavėluotas“, – įsitikinęs P. Saudargas.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Vytautas Bakas klausė, ar sinchronizacija su Vakarų tinklais nėra per lėta.
„Kokia jūsų nuomonė būtų apie ryžtingesnes priemones?“, – klausė V. Bakas.
J. Neverovičius teigė, kad norėtųsi, kad sinchronizacija vyktų greičiau.
„Bet svarbu užtikrinti energetinį saugumą tuo pereinamuoju laikotarpiu, kol neprisijungėme prie Europos Sąjungos, Vakarų Europos tinklų“, – tvirtino prezidentas patarėjas.
Jo teigimu, pirmiausia reikia atlikti „namų darbus“, pavyzdžiui, pastatyti kabelį nuo Klaipėdos iki Gdansko.
Petras Gražulis sakė, kad nuo Astravo elektrinės buvo galima apsisaugoti tada, kai dar nebuvo uždaryta, politiko žodžiais, visiškai saugi Ignalinos atominė elektrinė.
„Jei jūs nesustabdėte Astravo elektrinės statybos, jūs jos veiklos taip pat nesustabdysite. <...> Nieko jūs nepadarysite. Elektrinė jau stovi“, – kalbėjo P. Gražulis.
Pasak J. Neverovičiaus, įstatymas, užkertantis kelią elektros energijai iš Baltarusijos, įsigalios nuo pat pirmos dienos, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pataisos numato leisti nedelsiant panaikinti leidimus ir neišduoti naujų leidimų elektros importui iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė nuo pat jos veiklos pradžios.
Tai leistų atitinkamai reaguoti ir į Seimo sprendimą pripažinti nesaugia jau veikiančią trečiosios šalies branduolinę elektrinę.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galėtų prašyti Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos patikrinti elektros importuotojus, o nustačius, kad jie kelią grėsmę šalies saugumui, tarnyba galėtų iš karto stabdyti leidimus.
Elektrinė darbą pradės kitąmet
Galiojantys teisės aktai numato, kad dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia Seimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės vertinimą.
2017 metais Seimas pripažino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip pat priimtas įstatymas, draudžiantis pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių. Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi.
Prezidento patarėjas J. Neverovičius antradienio rytą teigė, kad Astravo atominės elektrinės įjungimas turėtų būti atidėtas, kol Baltarusija neįvykdys streso testų.
„Stebime viešąją erdvę, iš jos matome, kad tas sprendimas atvežti kurą, įkrauti ir paleisti elektrinę vis atidedamas. Manome, kad tie sprendimai turėtų būti visai atidėti iki to, kol bus įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, kurias Europos Sąjungos ekspertai rekomendavo Baltarusijai“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Neverovičius.
Jo teigimu, Baltarusija turėtų susirūpinti, jog Astravo AE tampa labiau Rusijos, o ne Baltarusijos projektu ir įrankiu Rusijai turėti daugiau įtakos.
„Manau, kad šitoje vietoje reikėtų pastebėti, kad pačios Baltarusijos interesas yra matyti tą procesą ir jam nepasiduoti“, – sakė J. Neverovičius.
Baltarusija tvirtina, kad branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui bus atgabentas iki šių metų pabaigos, o pati elektrinė bus paleista 2020 m. sausį.
