Maudytis, ar susilaikyti nuo maudynių „pražydusiame“ vandens telkinyje? Lietuvoje žmonių, gyvūnų intoksikacijas cianotoksinais ir mirties atvejų neužfiksuota. Žinomi tik alerginiai susirgimai išsimaudžius „žydinčiame“ vandenyje. Bijoti kiekvieno „žydinčio“ ežero neverta, tačiau atsargumas pravers.
ALystau„Žydinti“ Dusia aiktelėti ar vandens teikiamų malonumų atsisakyti priverčia ne vieną poilsiautoją“, - Alytausgidas.lt naujienų portalui parašė skaitytoja Justina N. „Žydintis“ vanduo taip vadinamas dėl labai gausiai besidauginančių dumblių, nuo kurių gali atsirasti bėrimai odoje“, - informuoja Alytaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, vyriausioji epidemiologė Janina Dvilinskienė.
Pamatę mūsų skaitytojų nuotraukas – sunerimo ne vienas. „Čia chemikalai nuo mašalų“, - spėjo Aušra J. „Dar tiek daug nebuvo“, - komentavo Danguolė A., o Andrius pritarė: „Buvau, nepastebėjau, lyg ir švarus buvo“. „Ryte toks būna, o dieną – normalus“, - atsiliepė Rokas B. „Atrodo, kad tas vandenėlis žydės iki maudynių metas pasibaigs“, - apgailestavo Eglė M., prisiminusi ir Dusios kvapą nekokį – „kažkokį puvimo, rūgimo“.
Dumblo, acto kvapas – nepatogumus, atsiradusius Dusios ežere vardijo Olga K., o Deividas M. piktdžiugiavo – „Kai Metelys yra - kam reikalinga ta Dusia?“, nors, skaitytojo žiniai, ne taip pastebimai, tačiau žydi ir pats Metelys. „Žydi ir Giluičio ežeras”, - pranešė skaitytoja Sandra. „Kiek laiko tai gali tęstis?“, - pasiteiravo Daiva S. Atsakė Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Dalia Kitavičienė.
Drumstas, putotas, žalias vanduo - paviršiuje plūduriuojančios dumblių sankaupos, supuvusio kiaušinio kvapas.: tokį vaizdą maudynių mėgėjai įvardina – vandens „žydėjimu“. Šis procesas susijęs su dideliu dumblių - melsvadumblių dauginimusi. Vandens „žydėjimas“ galimas visų metų bėgyje, priklausomai nuo optimalios vystymuisi temperatūros, skirtingais laikotarpiais intensyviai vystosi skirtingos rūšys. Daugumai toksinus sintetinančių melsvabakterių optimali vystimuisi temperatūra viršija 20°C, todėl intensyviausi ir aktualiausi rekreacijai melsvabakterių sukeliami ,,žydėjimai“ stebimi vasaros laikotarpiu.
Žydinčiuose“ vandens telkiniuose, gali sumažėti deguonies koncentracija, padidėti amoniako kiekis vandenyje ir pH. Dėl to gali pradėti dusti žuvys. Vienos melsvabakterių rūšys, esant ramiam orui, iškyla į vandens paviršių formuodamos žaliai melsvas sąnašas (plėveles) kurias pakilęs vėjas suneša į pakrantę. Mažiau reiklios šviesai planktoninių melsvabakterių rūšys formuoja ,,žydėjimus“ gilesniuose sluoksniuose (pvz. 3-4 m gylyje), todėl besimaudantiems žmonėms tokie ,,žydėjimai“ nėra matomi.
Vandens „žydėjimas“ nemalonus akims, nosims. Medikai perspėja, kad „žydintis“ vanduo gali sukelti alergiją, virškinamojo trakto sutrikimus, infekcines ligas, todėl maudytis tokiame vandenyje nerekomenduojama. Sveikatos sutrikimus sukelia dumblių išskiriami toksinai. Pasaulyje yra užfiksuota ir žmonių, ir gyvūnų mirčių atvejų. Lietuvoje aptinkama daugiau nei 50 toksinių melsvabakterių rūšių, o septyniolika iš jų gausiai vystosi mūsų šalies vandens telkiniuose ir sukelia vandens ,,žydėjimus“. Šios rūšys gali sintetinti pavojingiausių cianotoksinų grupėms priskiriamus hepatotoksinus ir neurotoksinus.
Maudytis, ar susilaikyti nuo maudynių „pražydusiame“ vandens telkinyje? Lietuvoje žmonių, gyvūnų intoksikacijas cianotoksinais ir mirties atvejų neužfiksuota. Žinomi tik alerginiai susirgimai išsimaudžius „žydinčiame“ vandenyje. Lietuvoje ežerų vanduo nėra naudojamas kaip geriamo vandens šaltinis, tačiau melsvabakterių sintetinami toksinai į žmogaus organizmą gali patekti maudantis, plaukiojant, nardant, užsiimant aktyviu vandens sportu. Labiausiai toksinams jautrūs ir pažeidžiami yra maži vaikai, senyvi ir alergiški žmonės. Bijoti kiekvieno „žydinčio“ ežero neverta, tačiau atsargumas pravers.
