„Atsipalaiduoti su vaikais galima nebent kavinėse su uždarais kiemais. Žinoma, Lukiškių aikštė taip pat yra pakankamai gera vieta. Kas antrą savaitę čia vyksta renginys, kurį vadiname „burbuliatoriumi“. Žmonės susirenka ir pučia muilo burbulus. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems labai gražu pažiūrėti“, - pasakojo Ieva.
Dalia priduria, kad Vilniuje labai trūksta vaikų žaidimų aikštelių: „Apskritai sunku tokių surasti, kur būtų galima leisti vaikams žaisti. Pavyzdžiui, Vingio parke yra dvi vaikų žaidimų aikštelės, bet ten žmonių būna tiek daug, kad akivaizdžiai jaučiasi tokių erdvių trūkumas.
Norisi, kad vaikų žaidimo aikštelės būtų labiau aptvertos, atskirtos nuo gatvės. Dažnai žmonės tokiose aikštelėse vedžioja šunis. Bet ir juos galima suprasti, nes Vilniuje vietų, kur būtų galima pavedžioti augintinius taip pat labai mažai.“
Moterys taip pat užsimena apie viešąją erdvę prie Baltojo tilto: „Ten yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, bet ta vieta visada yra ant kaitrios saulės. Todėl ilgiau ten užsibūti tiesiog neįmanoma.“
Vasarą – maudynių metas, tačiau, anot balsas.lt pašnekovių, Vilniaus vandens telkiniai nepritaikyti vaikams. „Dažnai renkamės kitas vietas. Praėjusiais metais gyvenome ant Gilužio ežero kranto. Tada jokių problemų nekildavo. Dabar persikraustėme į centrą, todėl vietos nusimaudyti kaip ir nebeliko.
Vaikams labai norisi pabūti prie vandens telkinių. Todėl važiuojame į sodybas arba prie jūros. Tačiau sostinėje arba jos pakraščiuose esančių vandens telkinių vengiame. Tiek dėl susirenkančios kompanijos, tiek dėl to, kad nėra saugu“, - pasakojo Ieva.
Dalia pridūrė, kad jos vyras neseniai grįžo iš Bazelio (Šveicarija). Jį sužavėjo tenykštė tvarka: „Pavyzdžiui, ten gali ramiai vestis vaikus į muziejų. Neįgaliesiems viskas labai pritaikyta. O čia pabandyk nueiti į Nacionalinę dailės galeriją su vaiku. Pasijauti, tarsi, kažką blogo darydamas. Tik ir girdi „tšš, tšš, tšš“ arba gauni velnių už tai, kad pasinaudojai liftu, nes su vežimėliu neužvažiavai laiptais.“
