Jei Lietuva iki nustatyto termino – birželio 30–osios – nespės sudaryti strateginių triukšmo žemėlapių, valstybei gresia sankcijos – gali būti pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir skiriama kelių tūkstančių eurų per dieną bauda.
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Lietuva, įgyvendindama pirmąjį direktyvos etapą, reikiamą informaciją apie tokius žemėlapius Europos Komisijai vertinti pateikė vėluodama daugiau nei metus. „Akivaizdu, kad antrasis direktyvos etapas taip pat bus įgyvendintas vėluojant. Iki nustatyto termino – šių metų birželio 30 d. – Lietuva strateginių triukšmo žemėlapių nespės sudaryti. Jei nebus imtasi skubių priemonių, valstybei gresia sankcijos“, – sako G. Švedienė.
Triukšmo valdymą pavesta įgyvendinti Vyriausybei, penkioms ministerijoms – Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio, savivaldybių institucijoms ir Triukšmo prevencijos tarybai. Tačiau nėra subjekto, kuris šią sritį koordinuotų.
Auditas buvo atliktas Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijose bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų, Jonavos, Radviliškio, Ukmergės rajonų savivaldybėse. Auditoriai nustatė, kad ir ministerijos, ir savivaldybės neįgyvendino dalies joms pavestų triukšmo valdymo priemonių. Pavyzdžiui, iš aštuonių audituotų savivaldybių kompensacinių priemonių triukšmui mažinti prie mokyklų ir darželių iki šiol neįrengė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų bei Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės; teritorijų, kuriose triukšmas viršija ribinius dydžius, nepatvirtino Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų bei Jonavos, Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės; tyliųjų viešųjų zonų nenustatė Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės. Tai reiškia, kad nesudarytos palankios sąlygos apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio.
VK taip pat nustatė, kad pusė Lietuvos savivaldybių nėra patvirtinusios triukšmo prevencijos veiksmų planų, skirtų triukšmo problemoms valdyti, nors tai padaryti jos įpareigotos dar 2004 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusiu Triukšmo valdymo įstatymu.
Lietuvoje didžiausias triukšmo šaltinis – automobilių keliamas triukšmas. Nustatyta, kad daugiausiai gyventojų, naktimis patenkančių į viršnorminio triukšmo poveikio zonas, yra Vilniuje – 122 tūkst. (22 proc.), Klaipėdoje – 60 tūkst. (37 proc.), Panevėžyje – 52 tūkst. (48 proc.).
Triukšmo prevencijos tarnybai pavesta kasmet įvertinti, kaip įgyvendinamos su triukšmo valdymu susijusios programos ir teikti Vyriausybei vertinimo išvadas. Praėjusių dvejų metų ataskaitos šioje Taryboje nebuvo svarstytos ir Vyriausybei nepateiktos, o ir tarybos posėdžių vyko tris kartus mažiau, nei numato nuostatai.
VK rekomendavo Vyriausybei paskirti ministeriją, formuojančią triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuojančią, koordinuojančią ir kontroliuojančią jos įgyvendinimą, kad glaudžiai susijusius klausimus tvarkytų viena institucija. Taip pat rekomendavo Vyriausybės atstovams, atliekantiems savivaldybių administracinę priežiūrą, pavesti ištirti, ar savivaldybės laikosi įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus dėl triukšmo valdymo.
