Pavojingų medicinos atliekų šalinimas kartu su buitinėmis daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, pažymi Valstybės kontrolė.
Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas medicinos atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra aiškios medicinos atliekų tvarkymo sampratos, nepatvirtinta farmacijos atliekų surinkimo, tvarkymo ir apmokėjimo tvarka, nenustatyti medicinos atliekų, susidarančių teikiant gyvūnų sveikatos priežiūros paslaugas, tvarkymo reikalavimai.
Valstybės auditoriai konstatavo, kad Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo numatyta parengti medicinos atliekų tvarkymo programą, kurios priemonės padėtų spręsti medicinos atliekų tvarkymo problemas. Tačiau numatytos priemonės tik daliai problemų spręsti ir įgyvendinta tik nedidėlė dalis medicinos atliekų tvarkymo programose numatytų priemonių.
Medicinos atliekų apskaitą koordinuoja Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Jų duomenys netikslūs, nežinomas tikras ir teisingas susidarančių medicinos atliekų kiekis, pavyzdžiui, panašaus profilio ligoninėse duomenys skiriasi iki dešimties kartų. Dėl apskaitos netikslumų sudėtinga planuoti medicinos atliekų tvarkymo būdus, apskaičiuoti tvarkymo išlaidas, teigiama pranešime spaudai.
Auditoriai nustatė, kad Aplinkos ministerijos sukurta kontrolės sistema, turinti užtikrinti pavojingų medicinos atliekų pervežimą, iki šiol neveikia. Anot Valstybės kontrolės specialistų, tai rodo, kad neužtikrinama šių atliekų srautų judėjimo nuo jų susidarymo vietų iki galutinio pašalinimo priežiūra ir kontrolė.
Šalyje neišvystyta ir pavojingų atliekų šalinimo infrastruktūra – nėra nė vieno pavojingų atliekų sąvartyno, Vilniuje veikia vienintelė medicinos atliekų deginimo įmonė. Šiaulių rajone pastatytas deginimo įrenginys, turėjęs pradėti veikti 2008 metais, audito metu dar nebuvo eksploatuojamas.
Dėl to sveikatos priežiūros įstaigos, perduodančios deginti medicinos atliekas vienintelei įmonei šalyje, patiria didesnes jų tvarkymo išlaidas.
Tačiau ir Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos už tokių atliekų šalinimą įmonei moka ne miesto savivaldybės nustatytą kainą (beveik 2 tūkst. litų už toną be PVM), bet nuo 1,3 iki 15,8 karto brangiau. Auditorių nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų užtikrinti kainos reikalavimų laikymosi kontrolę, pavyzdžiui, galėtų būti numatytos ir turtinės sankcijos.
Auditoriai nurodė, kad kai kurios įstaigos rado būdų geriau ir pigiau tvarkyti medicinos atliekas. Pavyzdžiui, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė parengė ir patvirtino Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, kuriame nurodyta, kad vienkartiniai švirkštai, medicininis stiklas, medicininė guma, gipsas, popierius, foto juostos ir kitos atliekos turi būti perduodamos kaip antrinė žaliava.
Iš viso per 2006–2009 m. Alytaus ligoninė perdavė perdirbti apie 44 tonas atliekų, o vienkartinių švirkštų ir sistemų – beveik 22 tonas, tai sudarė daugiau kaip 18 proc. visų deklaruotų medicinos atliekų. Tai padėjo šiai ligoninei ir sutaupyti. Praėjusiais metais ligoninė, perduodama plastiko atliekas perdirbėjui, patyrė apie 12–14 kartų mažiau išlaidų negu jai kainuotų šių atliekų perdavimas deginti.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei tobulinti medicinos atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą. Aplinkos ministerija turėtų numatyti priemones, užtikrinančias pavojingų medicinos atliekų judėjimo srautų kontrolės veiksmingumą.
Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijoms pasiūlyta nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų poreikį šalinti nepavojingas medicinos atliekas sąvartynuose ir, siekiant taupesnio šių atliekų tvarkymo, siūlyti regionų atliekų tvarkymo centrams sudaryti galimybes nepavojingas atliekas išvežti į regioninius sąvartynus.
