Minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną uostamiestyje aiškintasi, ar Klaipėda svetinga sėdintiems vežimėliuose žmonėms.
Aplankius keturias institucijas paaiškėjo, kad patekti žmogus su negalia gali tik į savivaldybės pastatą, tačiau pagalbininko prireikė ir ten, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Įstatymais numatyta, kad pastatai ir aplinka turi būti pritaikyta žmonėms su negalia, tačiau kad taip nėra, įrodyti ryžosi apie 15 metų prie vežimėlio prikaustyta klaipėdietė.
Pirmojoje įstaigoje – miesto savivaldybėje – sekėsi geriausiai. Nors spaudžiant šaltukui teko lūkuriuoti, tačiau liftas neįgaliesiems čia veikia. Vis dėlto, anot vežimėlyje sėdinčios merginos, įranga nėra patogi, be pagalbininko žmogus su negalia vargu ar pajėgtų ja pasinaudoti.
Klaipėdos centre įsikūrusiame „Sodros“ pastate neįgalios merginos laukė nemalonus siurprizas – šiaip ne taip įvažiavus į liftą paaiškėjo, kad jis neveikia. Įspėjimo nėra, o pagal įrašus lifto techninių duomenų lentelėje apie jo patikrą galima daryti prielaidą, kad jis neveikia apie trejus metus.
Mokesčių inspekcijoje nei specialių nuovažų, nei lifto nėra. Žmogui vežimėlyje statūs laipteliai neįveikiami ir prie Neįgalumo bei darbingumo nustatymo tarnybos.
Eksperimento dalyvė Liudmila Lavrenova sako, kad tokios kliūtys neįgaliesiems – kasdienybė. Tvarkyti būtinus reikalus už juos priversti artimieji ar draugai.
„Aš nelankau, nes žinau, kad taip ir yra, kad aš neįvažiuosiu“, – teigė ji.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vedėjas teisinasi, kad įrengti specialią nuovažą esą per daug sudėtinga, nes pastatas yra kultūros paveldo objektas.
„Galvojam užsakyti mobilų pandusą, kokių esu matęs užsienyje. Jį suprojektuotų, padarytų, kad kaip knyga išsiskleistų, kad galėtų žmogų užvežti“, – kalbėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio padalinio vedėjas Mindaugas Gylys.
Neįgalumo nustatymo tarnyba, anot jos darbuotojų, šiose, neįgaliesiems visiškai nepritaikytose, patalpose veikia kelis dešimtmečius.
Asta KAŽUKAUSKIENĖ
