Nuosavybės teisės į šią žemę asmeniui buvo atkurtos panaudojus suklastotus dokumentus, pranešė Generalinė prokuratūra.
2010 metų pradžioje Akmenės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas Lietuvos gyventojos A.S.I. įvaikinimo juridinis faktas. Buvo pateikti duomenys, kad ji 1933 metais neva buvo įvaikinta vieno asmens, kuris iki 1940 metų liepos 22 dienos Šiaulių apskrityje valdė 82 hektarus žemės. Vadovaudamasis pateiktais dokumentais teismas konstatavo A.S.I. įvaikinimo faktą ir atnaujino praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl nuosavybės teisių į įtėvio žemę atstatymo.
Minėto sprendimo pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba 2011 metų vasarą A.S.I. atkūrė nuosavybės teises į 44 hektarus žemės ir beveik 38 hektarus miško. Tuomet moteris pateikė pareiškimą, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į 82 hektarus žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės ir miško sklypus Ignalinos rajone. 2011 metų birželio mėnesį moteriai grąžinti žemės sklypai buvo parduoti vienai bendrovei.
Tačiau vėliau kilo įtarimų, kad tam tikri asmenys galėjo padaryti nusikalstamas veikas neteisėtai atkuriant nuosavybės teises į buvusio žemės savininko turtą, todėl 2011 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į turtą Akmenės rajono apylinkės teismui buvo pateikta suklastota bažnytinė pažyma, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas dėl A.S.I. įvaikinimo fakto nustatymo.
Vėliau įtariamieji Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė kitus suklastotus dokumentus, kurių pagrindu buvo neteisėtai įgytas svetimas didelės vertės turtas. Siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, šiuo metu šis ikiteisminis tyrimas tebevyksta.
Paaiškėjus, kad įvaikinimo bei kiti tam reikšmingi dokumentai buvo suklastoti, Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 metų sausio mėnesį atnaujino civilinės bylos procesą ir panaikino 2010 metų priimtą sprendimą, atmesdamas A.S.I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo. Teismas byloje konstatavo, kad minėtos pilietės įvaikinimo faktas paneigtas byloje surinktais įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis.
Kadangi nuosavybės teisės A.S.I. buvo atkurtos nepagrįstai ir neteisėtai, todėl priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo yra niekiniai ir negaliojantys.
Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.S.I., pripažinti negaliojančia žemės pirkimo-pardavimo sutartį, išreikalauti iš įsigijusios turtą bendrovės žemės sklypus ir grąžinti juos valstybės nuosavybėn, taip pat taikyti restituciją ir priteisti iš A.S.I. per 209 tūkst. eurų, kuriuos ji gavo pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, turtą įsigijusios bendrovės naudai.
Rugsėjo 30 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino Generalinės prokuratūros pareiškimą.