Vyriausybė nusprendė ieškoti teisinių priemonių, kad vairuotojai patys draustųsi nuo laukinių gyvūnų keliuose keliamos grėsmės. „Šiuo metu teismuose yra per 50 ieškinių dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, bendra ieškinių suma – apie 1 mln. litų“, – sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Vairuotojai atsargiai vertina planuojamą draudimo rūšį.
„Teisingumo ministerija galvoja, kad reikia papildomų priemonių, kad ne valstybė turėtų kompensuoti, o draudimas. Mes siektume, kad tik atskirais atvejais valstybei turėtų likti prievolė kompensuoti – tik kai keliuose nėra atitvarų, – valstybė negali už visus gyvūnus atsakyti“, – sakė D. Matulionis.
Pasak Vyriausybės kanclerio, teismas pripažįsta, kad nėra valstybės kaltė, jei yra įspėjamieji ženklai ir atitvarai. „Bet yra ir proto ribos, ne ant kiekvieno žvyrkelio ar regioninės reikšmės kelio galima sustatyti (atitvarus)“, – kalbėjo D. Matulionis.
Anot jo, šiuo metu Vyriausybė yra numačiusi kompensacijoms skirti lėšas iš Rezervo fondo, jei teismai nuspręstų, kad Vyriausybė privalo kompensuoti vairuotojams laukinių gyvūnų padarytą žalą.
„Jeigu valdžia priimtų sprendimą dėl naujo draudimo, mūsų kompanija būtų pasiruošusi vairuotojams pasiūlyti tokį produktą, bet kiek jis būtų populiarus ir kokia būtų jo kaina, kol kas negalėtume prognozuoti“, – sakė AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Pasak A. Gimbicko, šiuo metu dalis vairuotojų jau gauna išmokas iš draudimo bendrovių už laukinių gyvūnų padaromą žalą jų automobiliams. „Tai grupė vairuotojų, kurie turi KASKO draudimą. Tačiau tokį draudimą turi tik apie 20 proc. visų vairuotojų ir iš šių apsidraudusiųjų žalą dėl laukinių gyvūnų patiria tik vienas iš šimto vairuotojų“, – sakė draudimo skyriaus vadovas.
Tiesa, išmokos už gyvūnų padarytą žalą keliuose yra 25 proc. didesnės palyginus su vidutine KASKO išmoka.
Draudikų skaičiavimais, vidutinė susidūrimų su laukiniais gyvūnais žala transporto priemonei siekia 3,5 tūkst. litų. Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt šių praėjusių metų mėnesių užregistravo 823 automobilių susidūrimo su gyvūnais atvejus.
„Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ savo klientams už gyvūnų padarytą žalą keliuose išmokėjo vidutiniškai po 2,5 tūkst. litų, tuo tarpu vidutinė KASKO išmoka buvo apie 1,9 tūkst. Lt.“, – sakė A. Gumbickas.
Pasak kėdainiškės Danguolės, per 25 vairavimo metus dar neteko nukentėti nuo žvėrių. „Apskritai draudimais nepasitikiu. Draudžiuosi tik privalomuoju draudimu. Abejoju, kad bus noro draustis nuo laukinių gyvūnų“, – sakė vairuotoja.
Pasak Danguolės, reiktų tinkamai apsaugoti kelius nuo žvėrių. „Tai daryti reikia protingai. Gyvūnų migracijos keliai negali būti atkirsti. Tam turi būti įrengtos pralaidos, o keliai nuo miško aptverti tvoromis“, – įsitikinusi kėdainiškė.
Kiti kalbinti vairuotojai taip pat neskubėtų drausti savo automobilio nuo laukinių žvėrių. Daugumai tai visai neaktualus klausimas.
Pavojingiausi Lietuvos keliai dėl staiga iššokančių laukinių gyvūnų yra miškingesnio reljefo vietovėse – Kauno apskrityje, Rytų Lietuvoje, taip pat magistralėje Vilnius–Panevėžys ties Ukmerge.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
